Pirmosios slėnių investicijos – į jūrinius tyrimus, superkompiuterį ir lazerių kompleksą

Pirmosios ES struktūrinių fondų lėšos mokslo ir verslo bendradarbiavimui skatinti atitekės į Klaipėdos Jūrinį slėnį  ir Vilniaus  „Santaros“ bei „Saulėtekio“ slėnius. Šiandien Švietimo ir mokslo ministerijoje pasirašytos pirmosios trys mokslo, studijų ir verslo slėnių sutartys dėl investicinių projektų finansavimo. Šiems projektams iš ES fondų skiriama 106 mln. litų.

„Lietuva dar niekada neturėjo tokių palankių finansinių sąlygų plėtoti mokslo tyrimus, jų pagrindu kurti šiuolaikines technologijas, lemiančias ekonomikos pažangą ir žmonių gerovę, - sako švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius. - Steigiant mokslo, studijų ir verslo slėnius atliktas didžiulis parengiamasis darbas, kad investicijos būtų panaudotos skaidriai ir efektyviai. Visi projektai praėjo keleriopą ekspertų vertinimą ir buvo stabdomi, jeigu kildavo bent menkiausių abejonių dėl jų paruošimo kokybės ar numatomų pasiekti rezultatų.”

Klaipėdos universitetas įgyvendins 89,2 mln. Lt projektą, numatantį sukurti Jūrinio slėnio branduolį. Universiteto miestelio teritorijoje bus pastatytas naujas laboratorijų pastatas, įrengtos keturios modernios laboratorijos, taip pat bus investuojama į modernią įrangą ir auditorijas, atnaujinta studijų infrastruktūra. Už šias lėšas bus perkamas ir  modernus mokslinių tyrimų laivas.

Pasak Klaipėdos universiteto rektoriaus Vlado Žulkaus, beveik 90 mln.litų - tai svari suma Lietuvos jūriniam sektoriui, kuris sudaro apie vieną penktadalį Lietuvos bendro vidaus produkto, vystyti. Investavusi į mokslo, studijų ir verslo bendradarbiavimą jūrinių tyrimų srityje Lietuva galės išplaukti ne tik į Baltijos, bet ir į platesnius mokslinių tyrimų vandenis.

Vilniuje  „Santaros“ slėnyje bus kuriamas Informacinių technologijų atviros prieigos centras, jungiantis geografiškai nutolusius kompiuterinius resursus. Toks virtualus  superkompiuteris galės spręsti dideliems skaičiavimo resursams imlius uždavinius. Projekto vertė - 5,4 mln. litų.

„Saulėtekio“ slėnyje Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro (LTC) pagrindu pradedamas kurti Tarptautinės prieigos lazerinis kompleksas „Naglis“, kuriam bus skirta  11,4 mln. litų.  Šios lėšos bus investuojamos į LTC antstato statybą,  mokslinių laboratorijų įrengimą ir modernaus lazerinio komplekso, integruoto į bendrą mokslinių tyrimų erdvę bei studijų sistemą, sukūrimą.

Vilniaus universiteto rektorius Benediktas Juodka pabrėžė, kad tik investuodami į studijų, mokslo ir verslo trikampį galėsime pasiekti ženklaus mokslo ir studijų kokybės pokyčio.

Lietuvoje kuriami penki integruoti mokslo, studijų ir verslo slėniai - „Santara“ ir „Saulėtekis“ Vilniuje, „Santaka“ ir „Nemunas“ Kaune bei „Jūrinis“ Klaipėdoje. Iš Švietimo ir mokslo ministerijos administruojamų ES struktūrinių fondų keturiolikai slėnių projektų  numatoma skirti 831 mln. litų. Maždaug 40 proc. lėšų planuojama skirti infrastruktūros atnaujinimui, apie 60 proc. - moderniai mokslinei įrangai.

Slėniuose dirbantys tyrėjai ir mokslininkai konkurso keliu galės pretenduoti į ES struktūrinių fondų lėšas moksliniams tyrimams ir kompetencijos kėlimui. Šiems poreikiams bus skirta 525 mln. litų.

Didžiąją dalį visų programų lėšų numatoma sutelkti keturiems mokslo ir verslo sąveikai imliems sektoriams - gamtos išteklių ir žemės ūkio, biomedicinos ir biotechnologijos, medžiagų mokslo, fizikinių ir cheminių technologijų, inžinerijos ir informacinių technologijų.

Planuojama, kad bendra 2007-2013 metų ES parama Lietuvos mokslo ir verslo sanglaudai iš Švietimo ir mokslo ministerijos bei Ūkio ministerijos administruojamų fondų viso sieks apie 2 milijardus litų.

Steigiant mokslo, studijų ir verslo slėnius siekiama atnaujinti Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūrą ir sudaryti sąlygas aktyviam mokslo ir verslo bendradarbiavimui, kuriančiam aukštą pridėtinę vertę. Atlikus analizę buvo išskirtos perspektyviausios tyrimų kryptys, pagal kurias buvę atskiri mokslo institutai jungiami į stambesnius, intelektualiai pajėgesnius mokslo centrus.  Naujieji mokslo centrai kursis slėniuose, kur mokslui bus sudaryta tiesioginė galimybė bendradarbiauti su aukštosioms technologijoms imliu verslu.

Artimiausiu metu, 2010 m. pradžioje planuojamos pasirašyti dar 2 slėnių projektų sutartys, kurioms bus skirta 173 mln. litų.  Kauno technologijos universiteto "Santakos" slėnyje kuriamam Nacionaliniam atviros prieigos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centrui bus skirta 119,8 mln. litų. Taip pat "Santakos" slėnyje veiks Kauno medicinos universiteto kuriamas Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centras, kuriam numatyta skirti 53 mln. litų.


Šiame straipsnyje: mokslo slėnisjūrinis mokslas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kuo nustebins „Mokslo sala“?
    Kuo nustebins „Mokslo sala“?

    Praėjusį ketvirtadienį iš penkių senojo žemyno valstybių atvykę profesionalai padėjo stiprius pamatus Kaune planuojamo mokslo populiarinimo centro koncepcijos sukūrimui. Intensyvią sesiją Kaune surengę mokslo centrų ekspertai galutinius sav...

    5
  • „Facebook“ griežtina kovą su propaganda
    „Facebook“ griežtina kovą su propaganda

    „Facebook“ ketvirtadienį pranešė griežtinantis saugumą, siekiant atremti vyriausybių ir kitų subjektų pastangas skleisti dezinformaciją ar manipuliuoti diskusijomis dėl politinių priežasčių. ...

    3
  • NASA erdvėlaivis sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų
    NASA erdvėlaivis sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų

    Bepilotis NASA aparatas „Cassini“ sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų, nors kurį laiką buvo dingęs ryšys su Žeme, bet vėliau jis atgijo, pranešė JAV kosmoso tyrimų agentūra ketvirtadienį. ...

  • „Mokslo sriuba“: keturi būdai panaudoti mūsų nuotekose esantį dumblą
    „Mokslo sriuba“: keturi būdai panaudoti mūsų nuotekose esantį dumblą

    Pagalvoję apie miestų nuotekų valymo procesą, daugelis pirmiausia įsivaizduojame nosį riečiantį kvapą, ištisus kalnus po valymo likusių atliekų. ...

  • Jauni išradėjai griauna mitus, kad chemija – baubas, o fizika – džiunglės
    Jauni išradėjai griauna mitus, kad chemija – baubas, o fizika – džiunglės

    Agurkų sėklos languose, stiklainiuose spalvotos salotos, o termostate pačių augintos bakterijos – taip atrodo VII forto kazematų laboratorija, kur jaunieji išradėjai griauna mitus, esą chemija – baubas, o fizika – džiunglės. ...

  • Pirmajam Lietuvos lazeriui įsižiebti padėjo kelnės
    Pirmajam Lietuvos lazeriui įsižiebti padėjo kelnės

    Dabar Lietuva pasaulyje pirmauja mokslinių lazerių srityje. Tačiau pirmojo lazerio įžiebimas prieš daugiau nei penkiasdešimt metų tai padariusiam fizikui prof. Juozui Vidmančiui Vaitkui  primena anekdotinę istoriją. „[Soviet...

  • Sporto halėje e-sportininkai rungėsi dėl tūkstantinių prizų
    Sporto halėje e-sportininkai rungėsi dėl tūkstantinių prizų

    Penktadienį prasidėjo 10 dienų truksiantis informatiškiausias studentų festivalis „InfoShow“. Tradiciškai renginių maratoną pradėjo jau penkioliktus metus rengiama elektroninio sporto fiesta „InfoShow Lan Party“. Le...

  • „Galaxy S8“ prieš „iPhone“: kuris pranašesnis?
    „Galaxy S8“ prieš „iPhone“: kuris pranašesnis?

    Varle.lt specialistų manymu, naujieji „Samsung“ flagmanai tikrai gali drąsiai pretenduoti į geriausių 2017 metų išmaniųjų telefonų titulą. Pagal kai kuriuos parametrus jie lenkia net naujausią „Apple“ išmanųjį....

    1
  • „Galaxy A5 <span style=color:red;>(2017)</span>“: kuo išskirtinis?
    „Galaxy A5 (2017)“: kuo išskirtinis?

    Praeitų metų „Samsung Galaxy A“ išmaniųjų telefonų serija dizaino požiūriu buvo labai vykusi. Telefonai atrodė labai stilingai, nors, pagal charakteristikas, šiek tiek nusileisdavo kai kuriems kinų analogams. Tenka pripažint...

  • Pokytis evoliucijoje: rasti seniausi pasaulyje grybai?
    Pokytis evoliucijoje: rasti seniausi pasaulyje grybai?

    Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) atsitiktinai aptiktos fosilijos turbūt yra seniausi kada nors rasti grybai, daug senesni, nei iki šiol žinoti mokslui, ir dėl jų tenka perrašyti šių organizmų, kurie nėra nei augalai, nei gyvūnai, ...

Daugiau straipsnių