Pietų Korėja trečią kartą mėgina paleisti į orbitą palydovą

Pietų Korėja trečiadienį paleido raketą, trečią kartą mėgindama iškelti į orbitą savo palydovą, o šis bandymas laikomas svarbiu iššūkiu nacionaliniam pasididžiavimui, kai Šiaurės Korėja tokią pačią misiją sėkmingai atliko praeitą mėnesį.

Teigiamas rezultatas po dviejų nesėkmingų mėginimų 2009 r 2010 metais yra kritiškai svarbus siekiant užtikrinti ateitį Pietų Korėjos kosminių skrydžių programai ir įgyvendinti ambicijas tapti visateise elitinio pasaulinio kosminio klubo nare.

140 tonų Korėjos kosminis paleidimo aparatas (KSLV-I) startavo 16 val. vietos (9 val. Lietuvos) laiku iš Naro kosminio centro šalies pietinėje pakrantėje.

Kosminio centro pareigūnai nurodė, kad raketa nustatytą aukštį turėtų pasiekti per devynias minutes ir paleisti palydovą.

KSLV-I pirmoji pakopa buvo pagaminta Rusijoje, o antroji - Pietų Korėjoje.

Jeigu šis bandymas bus sėkmingas, jis taps svarbus postūmis Pietų Korėjai, vėlai pradėjusiai didelių išlaidų reikalaujančią kosminių technologijų ir tyrimų programą, taip pat atkakliai besistengiančiai tapti viena iš šalių, turinčių galimybę rengti komercinius kosminius skrydžius.

Nors Pietų Korėja labai sėkmingai konstruoja palydovus, ji smarkiai atsilieka nuo kitų Azijos galybių, turinčių ne kartą išbandytas raketas nešėjas - Kinijos, Japonijos ir Indijos.

Trečiadienį įvykusį startą iš pradžių planuota surengti spalio 26 dieną, tačiau dėl techninių priežasčių skrydis buvo dukart atidėtas.

Dėl šios priežasties Seulo varžovė Šiaurės Korėja laimėjo kosmines lenktynes, iškėlusi į orbitą savo palydovą gruodžio 12 dieną.

Šiaurės Korėjos raketos paleidimą tarptautinė bendruomenė pasmerkė kaip užslėptą balistinės raketos bandymą. Jungtinės Tautos (JT) paskelbė naujas sankcijas, kurios išprovokavo Pchenjano grasinimus atlikti savo trečiąjį branduolinio užtaiso bandymą.

Trečiadienį surengtas startas buvo paskutinis pagal dabartinį Pietų Korėjos susitarimą su Rusija, kuri sutiko parduoti Seului pirmąsias pakopas ne daugiau nei trims raketoms.

Seulo kosmines ambicijas daugelį metų tramdė pagrindinis Seulo sąjungininkas Vašingtonas, kuris baiminosi, jog sėkminga balistinių arba kosminių raketų programa paspartintų ginklavimosi lenktynes tame regione, ypač su Šiaurės Korėja.

2001 metais prisijungusi prie Raketų technologijų kontrolės režimo, Pietų Korėja pasirinko Rusiją savo kosminės programos partnere, tačiau šie ryšiai buvo gana permainingi.

2009 metais paleista Pietų Korėjos raketa pasiekė orbitą, tačiau dėl gedimo antrosios pakopos mechanizmuose palydovas nebuvo paleistas kaip planuota.

2010 metais pakilusi raketa sprogo praėjus dviem minutėms po starto, o Rusija ir Pietų Korėja dėl šios nesėkmės kaltino viena kitą.

Kad ir kokia būtų trečiadienį surengto skrydžio baigtis, Pietų Korėja tvirtina esanti pasiryžusi iki 2021 metų sukonstruoti savo trijų pakopų raketą nešėją su skystojo kuro varikliais, galinčią iškelti 1,5 tonos krovinį.

KSLV-I skraidina nedidelį, tik 100 kilogramų sveriantį mokslo ir technologijų palydovą STSAT-2C, sukonstruotą Korėjos mokslo ir pažangiųjų technologijų instituto.

Palydovas, kuris turėtų veikti vienus metus, daugiausiai rinks duomenis apie spinduliuote kosmose.