- technologijos.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Praėjus vos mėnesiui po mokslininkų paskelbtos naujienos apie tai, jog šiaurės ašigalyje šiemet ledo buvo mažiau nei kada nors anksčiau, pranešama, jog ledo plotai kitoje planetos pusėje – aplink pietų ašigalį – išplito iki rekordinių plotų.
Gerokai suglumę tyrėjai yra linkę manyti, jog abu reiškiniai yra tos pačios negandos – globalinio atšilimo – pasekmė.Rekordinio dydžio ledo kepurės, sukausčiusios antarktines jūras, buvo pastebėtos palydovinėse nuotraukose, kurias gavo JAV Nacionalinio sniego ir ledo duomenų centro Kolorade darbuotojai. Rugsėjo pabaigoje, poliarinei žiemai baigiantis ledas dengė maždaug 7,51 mln. kvadratinių mylių plotą jūrose – didesnį nei bet kada anksčiau nuo pat stebėjimų 1979 m. pradžios.
Per pastaruosius 30 metų Antarktidos jūrų ledo kiekis didėjo maždaug po 1 proc. kas dešimtmetį. Kai per pastarąjį pusšimtį metų visur kitur planetoje klimatas po truputį šilo, didžioji dalis Rytų Antarktikos dalies pastebimai vėso. Anot mokslininkų, vėsesnis klimatas Antarktidoje byloja ir apie klimato kaitos nenuspėjamumą.
„Skamba paradoksaliai, tačiau Antarktidos vėsimas taip pat įspėja apie pasaulinį klimato šilimą“, - tvirtina Tedas Skambosas iš Nacionalinio sniego ir ledo duomenų centro.
„Šylantis pasaulis gali pateikti kompleksinių ir kartais labai stebinančių pasekmių“, - kolegai antrina Vudso Houlo okeanografijos instituto Masačiusetse tyrėjas Tedas Maksimas. Skirtingai nei Arktis, kuri yra sausumos plotų supama jūra, Antarktida yra priešingas variantas – masyvus žemynas, supamas vandens.Ledo pikas Antarktidoje pasiekiamas rugsėjo mėnesiais, baigiantis pietų poliarinei žiemai, o mažiausiai ledo pietų ašigalyje būna vasario mėnesiais, baigiantis poliarinei vasarai.
Arktyje jūros ledo kiekį reguliuoja jūros ir oro temperatūra, o Antarktidoje svarbiausias faktorius yra vėjas. Vėjo stiprumo ir krypties pokyčiai per keletą pastarųjų dešimtmečių lemia, jog šaltas oras pučiamas nuo žemyno vis toliau į jį supančias jūras. Tad didėja ir ledynų teritorija.
Mokslininkai yra linkę manyti, jog klimato pokyčiai sukūrė vadinamąją „vėjų sieną“, kuri šaltą orą laiko įkalintą Antarktidoje, tuo tarpu oras visur kitur planetoje šyla. Žemą temperatūrą pietų ašigalyje palaiko ir ozono sluoksnio praretėjimai, kuriuos suformuoja aerozolinės dujos. Ozono skylės lemia, jog dažniau pučia vakarų vėjai: sąveikaudamos su ledu, jūra ir vėjais, ozono skylės taip pat mažina temperatūrą.
NASA tyrėjas Validas Abdalatis teigia, jog žinias apie antarktinio ledo kiekio padidėjimą užgožė žinios apie grėsmingą ir spartų arktinio ledo mažėjimą.
Palydovinėse nuotraukose matyti, jog Arktis kiekvieną dešimtmetį netenka maždaug 4 proc. ledo, o šią vasarą arktinė ledo kepurė susitraukė į rekordiškai mažą 1,32 kvadratinių mylių plotą.
Palyginimui, per pastaruosius 30 metų Arktis praranda vidutiniškai po 5,7 kvadratinės mylios ledo vienai kvadratinei myliai ledo, kuris papildomai atsiranda Antarktidoje.
„Pokyčiai Antarktidoje nėra tokie esminiai, kokius stebime Arktyje, - tvirtina V. Abdalatis. – Tačiau tai nereiškia, jog mums nederėtų atkreipti dėmesio į procesus pietų ašigalyje.“
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?11
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...