Pavasaris „tikrins“ jūsų gyvūnų sveikatą

Kovo pradžios šiluma buvo apgaulinga – netikėtai sugrįžo šalčiai. Tokios orų permainos daug kam sugadino nuotaiką, o kai kam – ir sveikatą. Tuo buvo nesunku įsitikinti, užsukus į Aleksote įsikūrusią gyvūnų gydyklą „Kaivana“.

Pamokanti Tigriaus istorija

Gydykloje jauna veterinarijos gydytoja Samira Mirzojeva, pražiodinusi „meilės kovų“ randais paženklinto katino Tigriaus snukutį, atidžiai žvelgė jo vidun.

"Šio atnešto prieš savaitę į gydyklą gyvūno snukučio ertmė buvo nusėta žaizdomis – tai virusinės ligos kalcivirozės požymiai. Be to, katinas labai karščiavo, kosėjo, ašarojo – kentėjo susirgęs ir kita virusine liga – rinotracheitu, kuri negydoma peraugo į plaučių uždegimą.

Tiek kalciviroze, tiek rinotracheitu gali susirgti skiepyti nuo įvairių ligų gyvūnai ir neskiepyti. Skirtumas tas, kad skiepytieji serga lengvesne forma", – aiškino gydytoja, priminusi, kad minėtomis ligomis katės dažniausiai suserga ankstyvą pavasarį, kai pradeda ryškėti oro temperatūros skirtumai – drėgmė sudaro palankias sąlygas virusams plisti.

Pasveiks, bet...

Apžiūrėjusi Tigrių, gydytoja suleido jam įprastinę antibiotikų dozę, įlašino į snukutį žaizdas gydančio skysčio.

„Dabar jau galiu tvirtai pasakyti, kad šis sunkiai sirgęs nekastruotas katinas tikrai pasveiks ir dar ilgai gyvens, jei artimiausio “morčiaus„ kovose neužsikrės imunodeficito, o paprastai kalbant – ŽIV virusu ir nesusirgs leukemija, kurią žmonės vadina kraujo vėžiu“, – prognozavo aktyviai gyvenančio nekastruoto katino ateitį Samira.

Nesunku suprasti, kad nekastruoti katinai, kaip ir nesterilizuotos katės, dažniau tampa minėtų pavojingų ligų aukomis, nes, būdami aktyvūs, o ypač „morčiaus“ metu, kontaktuoja su savo sergančiais gentainiais už savo namų teritorijos ribų. Kastruoti katinai ir sterilizuotos katės dažniausiai laikosi prie namų.

Tuoj prabus erkės

Anot S.Mirzojevos, pavasarį suaktyvėja ir šunų sveikatos problemos. Šie keturkojai pirmiausiai nukenčia, jei nebuvo skiepyti, dėl atgijusių erkių įkandimo.

Jei jūsų šuo, su kuriuo, atšilus orams, dažnai vaikščiojate tokiose vietose, kur yra krūmų, pernykštės aukštos žolės ir pan., pradėjo smarkiai karščiuoti, tapo vangus, nustojo ėsti ir lakti, pradėjo šlapintis tamsiu šlapimu (panašiu į juodają arbatą), sutriko gyvūno koordinacija – tai ryškūs erkininės babezijos požymiai.

„Ši sunki liga gydoma mažiausiai savaitę injekcijomis. Uždelsus kreiptis į veterinarijos gydytoją, liga pažeidžia kepenis, inkstus, kraują, ardydama pastarojo baltųjų ar raudonųjų kūnelių struktūrą“, – perspėjo veterinarijos gydytoja.

Parvovirusinis enteritas

Specialistė atkreipė dėmesį į kitą labai pavojingą (ypač mažiems šuneliams) ligą – parvovirusinį enteritą, kuris garsėja žaibiška eiga – šunelis viduriuoja su krauju ir per parą negydomas nugaišta.

Šios didelės bėdos galima išvengti, tučtuojau vežant į veterinarijos kliniką. Nuo šios ligos nukenčia neskiepyti šuneliai.

Tinkamiausias laikas skiepyti nuo parvovirusinio enterito – nuo dviejų mėnesių amžiaus, bet galima skiepyti ir 1,5 mėn. amžiaus šuniuką ar kalytę. Paskiepijus negalima visą mėnesį leisti gyvūnėlio į lauką, o po to būtina skiepyti pakartotinai.

Paskiepijus antrą kartą, šunelis laikomas namuose dar dvi savaites. Vėliau antrojo skiepo vakcina kartojama kasmet.Susirgusiųjų parvovirusiniu enteritu gydymas yra sunkus, ilgas ir be garantijos, kad gyvūnas pasveiks. Sėkmės gali tikėtis tik vyresnio amžiaus ir stambesnių veislių šunys.

Verta žinoti

S.Mirzojeva pabrėžė, kad šunis būtina kasmet skiepyti nuo „bado, maro, ugnies ir karo“, t.y. nuo parvovirusunio enterito, pasiutligės, hepatito, adenoviruso, paragripo, leptospirozės. Šių skiepų visumą įparsta vadinti kompleksiniu skiepu.

Pasiteiravus, ar būtina trumpaplaukius šunelius aprengti šiltai esant šaltam orui, veterinarijos gydytoja neturėjo tvirtos nuomonės. Pasak pašnekovės, tai priklauso nuo šeimininko požiūrio į savo augintinį, tačiau jeigu šunelis nedidelis ir trumpaplaukis, šilta apranga esant šaltam vėjuotam orui jam tikrai pravers.

Nelaimingųjų laimė

Algirdo Gelžinio vadovaujama „Kaivana“ garsėja jautriu požiūriu į nelaimės ištiktus gyvūnus. Vien veterinarijos gydytoja S.Mirzojeva galėtų papasakoti dešimtis liūdnų istorijų, su kuriomis jai tenka susidurti darbe, gelbstint gyvūnus nuo jiems suplanuotos pražūties.

"Štai mielą šunelį Gufį šeimininkai paliko gydykloje užmigdyti, nes nebetikėjo, kad jis pasveiks – ilgai ir sunkiai gijo gyvūnėlio koja. Gufis buvo toks mielas, kad man nekilo ranka pasiųsti jį, kaip sakoma, į amžinąsias medžioklės pievas. Po mėnesį trukusio atidaus gydymo Gufis pasveiko. Maža to, apie tai sužinoję , šeimininkai apmokėjo jo gydymą ir pasiėmė šunelį į namus", – pasakojo Samira.

„Pamiršo“ atsiimti

Panašiai atsitiko su katinu Viskiu, kuris kentėjo nuo šlapimo takų akmenligės. Gydant šią ligą, katino šeimininkai per anksti nuleido rankas ir atnešė katiną užmigdyti. Veterinarijos gydytoja padarė atvirkščiai – gydė Viskį dvi savaites. Pasveikusį katiną šeimininkai mielai pasiėmė į namus, apmokėję už jo gydymą.

O štai vieną mėnesio šuniuką, atneštą į gydyklą gelbėti nuo blusų, šeimininkas „pamiršo“ atsiimti – teko ieškoti mažyliui naujų šeimininkų. Ir jie buvo surasti. Daug liūdnesnė atklydusio į vieno Aleksoto gyventojo namus katinuko istorija.

Buvęs benamis gyvūnėlis, pasikeitus mitybai, pradėjo viduriuoti, o jį priglaudęs žmogus išsigando ir atnešė katinuką į gydyklą užmigdyti.

„Pasilikome nelaimėlį gydykloje. Netrukus jis pasveiko ir iškeliavo pas jam surastus naujus šeimininkus“, – džiaugėsi Samira.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Tik tiek

Tik tiek portretas
Graži daktarė.

as

as portretas
ne tik , kad grazi, bet ir zinanti savo darbo specifika, labai jautri keturkojams.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių