Paslaptys: tai, ko dar nežinojote apie gyvūnus

Gyvūnai nepaliauja stebinti ir paprastų žmonių, ir mokslininkų. Svetainė facepla.net atrinko kelis įdomius faktus apie mūsų „mažuosius brolius”. Šie atvejai paneigia paplitusius stereotipus ir parodo stebėtiną gyvūnų gebėjimą adaptuotis.

Papūgos ne tik atkartoja žodžius

Kalbanti papūga – tikriausiai daugelio vaikų svajonė. Dažniausiai manoma, kad papūgų kalba tėra garsus plunksnomis padengto diktofono karksėjimas. Vis dėlto moksliniai tyrimai rodo, kad papūgos ne tik atkartoja. Jos gali spręsti lingvistines užduotis, kaip ir 4-6 metų amžiaus vaikai. Pasirodo, šie paukščiai supranta, tokias sąvokas, kaip „vienodas” ir „skirtingas”, „daugiau” ir „mažiau”, skaičius. Dar įdomiau, kad papūgos gali keisti frazes ir sukurti naujas sakinio struktūras. 2007 m. pasiūlyta tyrinėti papūgų gebėjimą kalbėti, kad šią sistemą galima būtų panaudoti kuriant kalbančius robotus.

Drambliai – užmaršūs, bet ne kvaili

Drambliai turi pačias didžiausias smegenis iš visų žinduolių (vidutiniškai sveriančias 5 kg). Bet ar naudojasi jie tokiu išskirtinumu? Mokslininkai išsiaiškino, kad, galbūt, dramblių atmintis ir nėra labai gera, bet jų mąstymo gebėjimai nėra blogi.

Žirafų ūgį kompensuoja unikali kraujotaka

Gamta apdovanojo žirafas tokiu ilgu kaklu (vidutiniškai galvą nuo kūno skiria 5 metrai), kad jos galėtų konkuruoti dėl maisto su kitais žolėdžiais. Tačiau tai kartu sukelia ir tam tikrų nepatogumų. Žirafų širdis turi dirbti du kartus intensyviau nei pavyzdžiui, karvės širdis, kad kraujas pasiektų smegenis. Žirafų kraujotakos sistema taip yra sudėtinga, kad kraujas neužlietų smegenų, kai galva būna nuleista.

Daugelis žuvų keičia lytį

Keisti hermafrodizmo atvejai labiausiai iš visų stuburinių gyvūnų grupės paplitę tarp įvairių žuvų rūšių. Kai kurios žuvys keičia lytį dėl hormonų ciklo ir pasikeitimų aplinkoje. Kitos turi tiek vyriškus, tiek moteriškus lytinius organus.

Viščiukai ir brolybė

Neteisinga galvoti, kad evoliucija gimdo egoistiškus gyvūnus, kurie tik ir rūpinasi savo išgyvenimu. Altruizmas pasireiškia tais atvejais, kai pagalba kitiems užtikrina panašios genetinės medžiagos išgyvenimą. Būtent viščiukai praktikuoja tokią „šeimyninę atranką“: kai juos maitina, jie skleidžia ypatingus garsus, kuriais kviečia šalia esančius savo brolius ieškoti maisto.

Bebrams dienos žiemos metu pailgėja

Bebrai žiemą tampa beveik atsiskyrėliais ir išgyvena dėl anksčiau sukauptų maisto atsargų arba riebalų, kurie kaupiasi uodegose. Jie išsaugo energiją vengdami šalčių slėpdamiesi savo urvuose. Todėl šie gyvūnai, kurie dažniausiai keliasi kartu su aušra ir eina miegoti saulei nusileidus, netenka šviesos signalų, nusakančių jiems miego ciklą. Biologinis bebrų laikrodis pasislenka ir jie pereina prie laisvo, 29-ias valandas trunkančios dienos ciklo.

Paukščiai naudoja antžeminius orientyrus

Balandžiai gali nuskristi tūkstančius kilometrų be jokių navigacijos trukdžių ir surasti jau lankytą vietą nakvynei. Kai kurios paukščių rūšys, kaip kad poliarinė žuvėdra, kiekvienais metais nukeliauja 40 tūkst. kilometrų. Dauguma paukščių naudoja Žemės magnetinį lauką, o balandžiai naudoja pažįstamus antžeminius orientyrus, kurie padeda rasti kelią namo.

Krokodilai ėda akmenis, kad plauktų

Krokodilo pilvas – labai nemaloni vieta dėl daugelio priežasčių. Visų pirma, krokodilo virškinimo sistema susiduria su daugybe objektų – nuo vėžlių, žuvų ir paukščių iki žirafų, buivolų, liūtų ir net kitų krokodilų. Šioje įvairovėje atsiranda ir akmenys. Krokodilai ryja akmenis ir jie visam laikui lieka pilve. Įdomiausia, kad akmenys praverčia kaip balastas krokodilui paneriant.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių