- LRT radijas, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prieš 80 metų, 1933 metų vasario 2 dieną, iš dangaus virš Žemaitkiemio Ukmergės rajone pabiro ugninis meteoritų lietus. Daugeliui to meto žmonių pasirodė, kaip rašė spauda, kad atėjo pasaulio pabaiga. Tuomet mokslininkams pavyko surinkti daugiau kaip 40 kilogramų meteoritų, kurių didžiausi svėrė kelis kilogramus.
Vilniaus universiteto profesorius, geologas Gediminas Motuza teigia, jog nuo to laiko Lietuvoje daugiau meteoritų nukritimo atvejų nebuvo užfiksuota.
Anot geologo, krentantys meteoritai – įprastas reiškinys. Jie krenta nuolat, tačiau ne visada pasiekia Žemės paviršių.
„Kosmose, juostoje tarp Marso ir Jupiterio, skraido apie 400 tūkst. asteroidų. Kartais jie iškrypsta iš savo kelio. Žemė juos pasigauna savo traukos lauku, tad jie ant jos ir nukrenta“, – aiškino G. Motuza.
Mokslininkas teigia, kad meteoritas – tai uolienos gabalas, asteroido nuolauža, nukritusi ant Žemės, kurią mes galime pačiupinėti ir tirti.
„Didžiausias nustatytas meteoritas, išlikęs uolienos gabalas – tai Hobos meteoritas, prieš maždaug 80 tūkst. metų nukritęs Namibijoje. Jis sveria apie 60 tonų“, – pasakojo G. Motuza.
Pasak jo, aiškios ribos tarp meteoritų ir asteroidų nėra, nes tai panašios kilmės kosminiai kūnai. „Kartais į Žemę nukrenta daug stambesni kosminiai kūnai, kuriuos mes vadiname asteroidais ir kurie sukelia daug rimtesnius padarinius – sprogimus, išmuša didžiulius kraterius, kurių skersmuo siekia šimtus kilometrų“, – LRT radijui teigė geologas.
Pašnekovo teigimu, prieš 80 metų Ukmergės rajone iš dangaus pabirusius meteoritus pastebėjo netoli Žemaitkiemio esančio Kliepšių kaimo gyventojai. Kadangi tuomet buvo pasnigę, nukritę dangaus kūnai buvo gerai matomi.
„Nuolaužų rinkimą organizavo vietos policininkas. Jis iš karto iš Kauno pakvietė Vytauto Didžiojo universiteto atstovus. Buvo sudaryta grupelė mokslininkų, jai vadovavo profesorius Mykolas Kaveckis. Vietos gyventojų ir mokslininkų pastangomis buvo surinkta apie 44 kilogramai nuolaužų. Jos buvo įvairaus dydžio – nuo kelių kilogramų iki kelių šimtų gramų“, – pasakojo G. Motuza.
Didžioji dalis Žemaitkiemio meteoritų saugoma Vilniaus universitete, tačiau mažesni gabalai iškeliavo į Čekijos, Rusijos, Anglijos muziejus.
„Paprastai meteoritais keičiamasi, taip jie pakliūna į platesnį tyrimų ratą, į mokslinę apyvartą. VDU M. Kaveckio pastangomis turėjo gerus ryšius su Čekijos aukštosiomis mokyklomis, Prahos mokslo įstaigomis. Buvo keičiamasi ir meteoritais, ir mineralais, kurie papildė mūsų geologijos muziejų. Tokiu būdu ir keletas Žemaitkiemio meteoritų nuolaužų iškeliavo į Čekijos ir kitus pasaulio muziejus, kur jie tiriami“, – LRT radijui kalbėjo G. Motuza.
Anot jo, pasaulyje surasta apie 40 tūkst. nukritusių meteoritų, maždaug tūkstančio jų kritimas buvo stebėtas. Lietuvoje nustatyti vos keli meteoritų kritimo atvejai. Du jų – XIX amžiuje. XX amžiuje, 1908 metais, Žemaitijoje nukrito Naujojo Projekto meteoritas, 1929 metais Anykščių rajone nukrito Andrioniškio meteoritas, 1933 metais meteoritai pabiro netoli Žemaitkiemio.
„Po Žemaitkiemio daugiau tokių kritusių meteoritų atvejų nebuvo nustatyta“, – pastebi geologas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?10
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...