- LRT.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Viso pasaulio laikrodininkai šeštadienį vykdys vieną keisčiausių savo profesijos užduočių – jie bandys sulaikyti laiką.
Paskutinioji šių metų birželio 30 dienos minutė truks 61 sekundę, nes laikininkai pridės „keliamąją sekundę“, kad atsvertų svyruojantį mūsų pasaulio judėjimą.
Toks trumpas laiko sustabdymas padės išlyginti nukrypimus nuo Saulės laiko, tai yra periodo, kurio reikia, kad Žemė užbaigtų dieną. Mūsų planetai 360 laipsnių kampu apsisukti prireikia kiek daugiau nei 86,4 tūkst. sekundžių.
Tačiau sukdamasi aplink ašį ji svyruoja, be to, ją veikia Saulės ir Mėnulio gravitacinė trauka bei vandenynų potvyninės bangos. Visa tai mažyte sekundės dalimi iškreipia sukimąsi.
Dėl to Žemė nukrypsta nuo Tarptautinio atominio laiko, kuris naudojant atomų pulsacijas išmatuojamas kelių milijardinių sekundės dalių tikslumu.
Tam, kad saulės laikas ir Atominis laikas labai smarkiai nesiskirtų, retkarčiais Pasaulinis koordinuotasis laikas (UTC) yra patikslinamas. Taip atsiranda keista 86 401 sekundės trukmės diena.
Tikslinti laiką pradėta 1972 metais. Iki tol laikas buvo matuojamas vien pagal Saulės ir žvaigždžių padėtį Žemės atžvilgiu ir buvo reiškiamas Grinvičo meridiano astronominiu laiku (GMT) ar jo įpėdiniu pasauliniu laiku UT1.
Šiais metais „keliamoji sekundė“ prie Pasaulinio koordinuotojo laiko bus pridėta 25 kartą.
„Šiandien laikas konstruojamas, apibrėžiamas ir matuojamas naudojant atominius laikrodžius, kurie yra žymiai pastovesni nei astronominis laikas. Tai leidžia užtikrinti, kad visi Žemėje gyventų lygiai tokiu pačiu laiku“, – aiškino Noelis Dimarcqas iš Paryžiaus observatorijos.
Atominį laiką skaičiuoja keli šimtai atominių laikrodžių, išsidėsčiusių visame pasaulyje. Jie fiksuoja svyravimus cheminio elemento cezio atome, o tai leidžia jiems vieną sekundę padalinti į 10 mlrd. kartų mažesnes dalis.
Tokiu tikslumu per 300 mln. metų prarandama vos viena atominė sekundė, aiškina N. Dimarcqas.
Kiekvieną kartą, kai neatitikimas tarp Atominio ir pasaulinio laiko pasidaro didesnis, Tarptautinė Žemės sukimosi tarnyba įsikiša ir paskelbia apie „keliamąją sekundę“, paprastai prieš keletą mėnesių.
Papildoma sekundė prie UTC pridedama tik vidurnaktį, arba gruodžio 31-ąją, arba birželio 30 dieną.
Tačiau laiko tikslinimas yra toks pat nereguliarus kaip ir Žemės sukimasis. Paskutinius tris kartus tai vyko 2008, 2005 ir 1998 metais. 1972 metais keliamoji sekundė pridėta du kartus, o kitus septynerius metus – po sekundę kasmet.
Didžioji dalis iš 7mlrd. pasaulio gyventojų greičiausiai šeštadienio pokyčiui liks abejingi, išskyrus kelis, kurie galbūt pastebės keistą faktą, kad gyvens sekunde ilgiau.
Tačiau mokslininkams šis įvykis svarbus.
Keliamoji sekundė jau seniai kelia diskusijas tarp Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos valstybių narių. Kai kurios teigia, kad jos reikia atsisakyti ir gyventi tik pagal atominį laiką.
Kiekvieną kartą, kai pridedama papildoma sekundė, reikia rankiniu būdu patikslinti pasaulio kompiuterius, o tai brangiai kainuojantis darbas, padidinantis ir klaidų tikimybę.
Ypač tikslios sistemos, pavyzdžiui, palydovai ir kai kurie duomenų tinklai turi atsižvelgti į keliamąją sekundę, nes kitaip gali kilti skaičiavimų nelaimių.
Dėl šios priežasties raketų paleidimai niekada nenumatomi tomis dienomis, kai pridedamos keliamosios sekundės.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...
-
Pirmieji telefonai: tokių dabar tikrai nesinešiotumėte rankinėje15
Mobilųjį telefoną dabar turi kone kiekvienas. Telefonu žmonės ne tik skambina ar rašo žinutes, dažniausiai telefonas atstoja kur kas daugiau prietaisų. Jame integruota kamera, navigacija ir kitos plačiai naudojamos programos. Balandžio 3-ąj...