Paskutinė birželio diena truks sekunde ilgiau

Viso pasaulio laikrodininkai šeštadienį vykdys vieną keisčiausių savo profesijos užduočių – jie bandys sulaikyti laiką.

Paskutinioji šių metų birželio 30 dienos minutė truks 61 sekundę, nes laikininkai pridės „keliamąją sekundę“, kad atsvertų svyruojantį mūsų pasaulio judėjimą.

Toks trumpas laiko sustabdymas padės išlyginti nukrypimus nuo Saulės laiko, tai yra periodo, kurio reikia, kad Žemė užbaigtų dieną. Mūsų planetai 360 laipsnių kampu apsisukti prireikia kiek daugiau nei 86,4 tūkst. sekundžių.

Tačiau sukdamasi aplink ašį ji svyruoja, be to, ją veikia Saulės ir Mėnulio gravitacinė trauka bei vandenynų potvyninės bangos. Visa tai mažyte sekundės dalimi iškreipia sukimąsi.

Dėl to Žemė nukrypsta nuo Tarptautinio atominio laiko, kuris naudojant atomų pulsacijas išmatuojamas kelių milijardinių sekundės dalių tikslumu.

Tam, kad saulės laikas ir Atominis laikas labai smarkiai nesiskirtų, retkarčiais Pasaulinis koordinuotasis laikas (UTC) yra patikslinamas. Taip atsiranda keista 86 401 sekundės trukmės diena.

Tikslinti laiką pradėta 1972 metais. Iki tol laikas buvo matuojamas vien pagal Saulės ir žvaigždžių padėtį Žemės atžvilgiu ir buvo reiškiamas Grinvičo meridiano astronominiu laiku (GMT) ar jo įpėdiniu pasauliniu laiku UT1.

Šiais metais „keliamoji sekundė“ prie Pasaulinio koordinuotojo laiko bus pridėta 25 kartą.

„Šiandien laikas konstruojamas, apibrėžiamas ir matuojamas naudojant atominius laikrodžius, kurie yra žymiai pastovesni nei astronominis laikas. Tai leidžia užtikrinti, kad visi Žemėje gyventų lygiai tokiu pačiu laiku“, – aiškino Noelis Dimarcqas iš Paryžiaus observatorijos.

Atominį laiką skaičiuoja keli šimtai atominių laikrodžių, išsidėsčiusių visame pasaulyje. Jie fiksuoja svyravimus cheminio elemento cezio atome, o tai leidžia jiems vieną sekundę padalinti į 10 mlrd. kartų mažesnes dalis.

Tokiu tikslumu per 300 mln. metų prarandama vos viena atominė sekundė, aiškina N. Dimarcqas.

Kiekvieną kartą, kai neatitikimas tarp Atominio ir pasaulinio laiko pasidaro didesnis, Tarptautinė Žemės sukimosi tarnyba įsikiša ir paskelbia apie „keliamąją sekundę“, paprastai prieš keletą mėnesių.

Papildoma sekundė prie UTC pridedama tik vidurnaktį, arba gruodžio 31-ąją, arba birželio 30 dieną.

Tačiau laiko tikslinimas yra toks pat nereguliarus kaip ir Žemės sukimasis. Paskutinius tris kartus tai vyko 2008, 2005 ir 1998 metais. 1972 metais keliamoji sekundė pridėta du kartus, o kitus septynerius metus – po sekundę kasmet.

Didžioji dalis iš 7mlrd. pasaulio gyventojų greičiausiai šeštadienio pokyčiui liks abejingi, išskyrus kelis, kurie galbūt pastebės keistą faktą, kad gyvens sekunde ilgiau.

Tačiau mokslininkams šis įvykis svarbus.

Keliamoji sekundė jau seniai kelia diskusijas tarp Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos valstybių narių. Kai kurios teigia, kad jos reikia atsisakyti ir gyventi tik pagal atominį laiką.

Kiekvieną kartą, kai pridedama papildoma sekundė, reikia rankiniu būdu patikslinti pasaulio kompiuterius, o tai brangiai kainuojantis darbas, padidinantis ir klaidų tikimybę.

Ypač tikslios sistemos, pavyzdžiui, palydovai ir kai kurie duomenų tinklai turi atsižvelgti į keliamąją sekundę, nes kitaip gali kilti skaičiavimų nelaimių.

Dėl šios priežasties raketų paleidimai niekada nenumatomi tomis dienomis, kai pridedamos keliamosios sekundės.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių