Pasaulio pabaigos proga. Zombių apokalipsė

Taigi, šiandien baigiasi pasaulis. O gal ir nesibaigia. Jei rytojus išauš, vadinasi šiandien dar nesibaigė. Bet kol kas galime pakontempliuoti šį tą apie galimas pasaulio pabaigas.

Vienas iš dažnai popkultūroje sutinkamų apokaliptinių scenarijų yra zombių epidemija, pasibaigianti civilizacijos žlugimu ir veiksmo filmais. Zombių populiarumą gerai atspindi ir tokie dalykai, kaip zombiniai atrakcionų parkaikompiuteriniai žaidimai ir susirūpinusių piliečių klausimai valdžios atstovams apie pasiruošimą tokios apokalipsės galimybei. Bet popkultūra prisigalvoti gali visko, o ką apie zombius gali pasakyti mokslas? Žemiau pristatysiu keletą įdomybių, iškapstytų plačiuosiuose internetuose.

Pirmas klausimas, į kurį reikia atsakyti, yra – ar zombiai išvis galėtų egzistuoti? Prieš keletą metų balandžio pirmosios proga internete pasklido nuoroda į neva BBC straipsnį apie zombišką virusą Kambodžoje, platinamą uodų įkandimais. Virusas greitai nužudydavo nešėją, o vėliau „prikeldavo“ jį kovulsiškam keleto valandų trukmės periodui, kurio metu lavonas vaikšto, kandžiojasi ir elgiasi kitaip zombiškai. Vėliau, per kitą balandžio pirmąją, sukurtas analogiškas straipsnis, tik šįkart jau veiksmas vyko Londone, o virusas buvo tuo metu siautusio paukščių gripo atmaina. Dabar nei vieno, nei kito straipsnio jau neberandu, telikęs tik jų išaiškinimas.

Bet tai – tik virtualūs juokai, skirti pagąsdinti patiklius žmones. Gerokai kraupiau atrodo realūs pranešimai apie grybus bei virusus, kurie apkrečia organizmus ir juos verčia elgtis nenormaliai, beveik zombiškai. Visa laimė, kad kol kas žmonių tokie parazitai neužkrečia. Tačiau skruzdėlėms ir bitėms nepasisekė. Nors parazitų yra įvairių, daugelio jų poveikis gana panašus: apkrėstasis organizmas nustoja saugotis plėšrūnų ir ima gerokai daugiau valgyti. Papildomas maistas sunaudojamas parazito dauginimuisi, o plėšrūnui suvalgius apkrėstąjį organizmą, parazitui tampa lengviau ištrūkti ir plisti į kitas teritorijas. Beje, kartais tokie zombiški parazitai gali būti naudingi žmonijai: jei pats parazitas kenksmingas tik vienai rūšiai, o ta rūšis pati yra kenkėjas, tai parazitu galimakontroliuoti kenkėjų populiaciją. Taip galima, pavyzdžiui, apsaugoti derlių nuo kokių nors kandžių ar vapsvų. Taigi zombiai kartais būna ir naudingi.

Dabar grįžkime prie hipotetinio scenarijaus, kuriame visgi kažkaip atsiranda zombiai. Įsivaizduokime juos stereotipinius – vaikšto lėtai ir nerangiai, smegenų turi mažai, bet nori daugiau, užkratą perduoda įkąsdami. Ar tokia epidemija sunaikintų civilizaciją? O gal net netaptų epidemija? Mokslininkai nebūtų mokslininkai, jei nebūtų šito sumodeliavę. Štai jums visas keliolikos puslapių tyrimas, kuriame nagrinėjami įvairūs zombių užkrato plitimo scenarijai. Užbėgdamas už akių pasakysiu, kad rezultatai gaunami nedžiuginantys – norėdami išlikti, žmonės turėtų imtis ypatingų ne tik karantino, bet ir zombių naikinimo priemonių, kartais naikindami net ir tik galimai užsikrėtusius.

Naobetačiau į tokius rezultatus reikia žiūrėti atsargiai. Zombių epidemija modeliuojama kaip ir bet kokia kita infekcinė liga. Kiekvienas toks modelis turi nemažai parametrų, kurių skirtingos vertės gali duoti labai skirtingus rezultatus. Visgi kai kurios išvados nepriklauso nuo parametrų: žmonių ir zombių sugyvenimas yra neįmanomas (t.y. visada išlieka arba vien zombiai, arba vien žmonės), nebent būtų išrasti vaistai, verčiantys zombius atgal žmonėmis. Ilgas infekcijos inkubacinis periodas rezultatams reikšmingos įtakos neturi. Karantinas tik atitolina neišvengiamą lemtį, bet epidemijos nesustabdo. Netgi staigūs išpuoliai, kurių metu sunaikinama didelė zombių populiacijos dalis, nesustabdo apokalipsės progreso.

Ir visgi šitie rezultatai tikrai nebūtinai reiškia, kad zombiai neišvengiamai sunaikins žmoniją. Mat rezultatai priklauso ne vien nuo parametrų, bet ir nuo padarytų prielaidų. O tų prielaidų čia yra ne viena ir ne dvi. Pavyzdžiui, nemodeliuojamas populiacijos pasiskirstymas, galimas karantinavimas užsidarant izoliuotose zonose ir neįsileidžiant zombių (Madagaskaro uostai, anyone?) arba priešingai – uždarant zombius. Taip pat nemodeliuojama galimybė gintis nuo zombių atakų ir faktas, kad gerai ginkluoti ir šiaip fiziškai tvirti žmonės turi daugiau šansų netapti zombiais. Įvertinus kai kuriuos iš šių dalykų randama, jog vos truputį pakeitus parametrus zombių epidemija iš apokalipsės virsta trumpalaikiu ir žmonijai nepražūtingu reiškiniu.

Dar viena problema, su kuria susiduria zombiai, yra jų fiziologija. Tai netgi ne viena problema, o ištisa jų šūsnis. Cracked.com jau senokai pateikė sąrašą net septynių priežasčių, kodėl zombių apokalipsė nebūtų apokalipsė. Trumpai apibendrinus: zombiai turi per daug natūralių priešų (visokie kirminukai ir panašiai, mintantys lavonais), jie neatsparūs šalčiui ir karščiui, užkrato perdavimas įkandimu yra tragiškai neefektyvus (pasiutligė nėra epidemija), jie neturi skausmo receptorių (o tai nėra taip gerai, kaip gali atrodyti, nes jie nejaučia, kada susilaužo kaulą ar nukrenta ranka ir negali instinktyviai išvengti tokių pavojų) ir negyja ir galiausiai jie nesugeba net durų atidaryti, ką jau kalbėti apie įtvirtintų gynybos postų puolimą. Taigi žmonijai nėra ko labai bijoti tų zombių. Žinoma, jie gali būti pavojingti, bet civilizacijos pabaigos greičiausiai nesukels.

Ir visgi, jeigu pasaulis baigtųsi zombių apokalipse, kaip tai atrodytų eiliniam žmogui? Maždaug prieš metus kažkas sukūrė paveiksliukų ciklą, parodantį visuomenės kolapsą per žiniasklaidos pranešimus, pokalbius ir kitus simptomus. Sakyčiau, visai neblogas darbas, tad imkit ir žiūrėkit.

Štai tiek, trumpai, apie zombius ir jų apokalipsę. Apie Nibiru gal kitą kartą. O dabar einu šaukti Ktul... ta prasme, toliau daryti kažką moksliško. Na jūs suprantate. Nothing to see here, move along.



NAUJAUSI KOMENTARAI

XRumerTest

XRumerTest portretas
Hello. And Bye.

XRumerTest

XRumerTest portretas
Hello. And Bye.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kodėl žmonių plaukai tokie keisti?
    Kodėl žmonių plaukai tokie keisti?

    Tiesiog neįtikėtina, kokie mes plaukuoti. Žinoma, palyginti, pavyzdžiui, su šimpanzėmis, galime atrodyti beveik pliki. Tačiau iš tiesų visas mūsų kūnas, išskyrus delnus ir padus, yra plaukuotas. Žmogus turi apie 5 milijonus foli...

  • Mokslininkas: kompiuteriai gali atnešti ir sunkumų
    Mokslininkas: kompiuteriai gali atnešti ir sunkumų

    Tikimės, kad kito dešimtmečio pabaigoje mūsų kompiuteris prižiūrės erdvėlaivius, kurie bus siunčiami į tolimąsias Saulės sistemos planetas, 1969 m. žurnalistui Jurgiui Blekaičiui sakė profesorius Algirdas Antanas Avižienis. Jo vadovaujam...

    1
  • Išmanusis laikrodis „Xiaomi Amazfit“: kuo ypatingas?
    Išmanusis laikrodis „Xiaomi Amazfit“: kuo ypatingas?

    Varle.lt mobiliųjų įrenginių specialistų teigimu, išmanieji laikrodžiai yra šiek tiek kitoks įrenginių žanras nei išmanieji telefonai. Ką siūlo „Huami“ kompanija, pagal „Xiaomi“ užsakymą „Xiaomi A...

  • Sudegusi Rusijos kosminė krovinių kapsulė sukūrė įspūdingą reginį
    Sudegusi Rusijos kosminė krovinių kapsulė sukūrė įspūdingą reginį

    Arabijos pusiasalyje pirmadienio vakarą padangę nušvietė atgal į Žemę krentanti nepilotuojama Rusijos kosminė krovinių kapsulė, žiūrovų nuo Dubajaus iki Rijado akivaizdoje subyrėjusi Žemės atmosferoje ir nukritusi į Indijos vandenyną. ...

  • Kodėl Nobelio komitetas nenorėjo įteikti premijos M. Kiuri?
    Kodėl Nobelio komitetas nenorėjo įteikti premijos M. Kiuri?

    Jeigu kas nors paprašytų jūsų įvardinti bent vieną pasaulyje garsią moterį mokslininkę, kokia pavardė jums pirmiausia šautų į galvą? Tikėtina, kad pirmiausia pagalvotumėte apie radioaktyvumo tyrinėtoją ir dviejų Nobelio premijų ...

  • Perka kompiuteriukus penktokams: lėšų surinkta pusei mokinių
    Perka kompiuteriukus penktokams: lėšų surinkta pusei mokinių

    Šių metų pavasarį gimusi iniciatyva „Kompiuteriukai vaikams“ įgauna pagreitį. Anot, projekto organizatorių, šiuo metu Lietuvos penktokams jau yra nupirkta daugiau nei 13 tūkst. „Micro:bit“ kompiuteriukų. Prie inici...

  • Skirs daugiau nei 14 mln. dolerių būsimoms darbo kartoms ugdyti
    Skirs daugiau nei 14 mln. dolerių būsimoms darbo kartoms ugdyti

    „Dell“ iki 2018 m. vasario mėn. ketina skirti 14 mln. JAV dolerių ir prieigą prie technologijų, kad būtų remiamos būsimos darbuotojų kartos mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse (MTIM). ...

  • Išmanieji įrenginiai senųjų telefonų iš rinkos neišstums?
    Išmanieji įrenginiai senųjų telefonų iš rinkos neišstums?

    Absoliuti dauguma mobiliojo ryšio operatorių klientų perka išmaniuosius telefonus. Vis dėlto nesitikima, kad jie iš rinkos visiškai išstums paprastus funkcinius telefonus. Reaguodami į tokių aparatų poreikį, kai kurie ...

  • Kaip tapti saugesniems kibernetinėje erdvėje?
    Kaip tapti saugesniems kibernetinėje erdvėje?

    Įsivaizduokite, kad kolega jums atsiuntė elektroninį laišką su prisegtu failu. Nieko bloga nenujausdamas, jūs šį failą atsidarote. Tuo tarpu jums nežinant kompiuteryje jau pradeda veikti kenksmingos programos ir netrukus programiši...

  • Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos
    Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

    Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą, kurio duomenimis į regioninio reitingo 50-tuką pate...

    1
Daugiau straipsnių