- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva pasitinka jau trečią rudenį, išplaukusi į tarptautinius vandenis kosminių technologijų srityje. Jas kuriantys mokslininkai, čia investuojantys verslininkai, didžiųjų kosmoso valstybių programų ir korporacijų vadovai lapkričio 28-29 dienomis vėl rinksis Vilniuje į tarptautinę kosmoso konferenciją „SEMWO 2012“.
Pasidalyti pasaulinėmis kosmoso pramonės ir mokslo naujienomis, tendencijomis ir planais į Vilnių susirinks kosmoso srities specialistai iš didžiausių kosmines programas vykdančių valstybių: JAV, Europos Sąjungos šalių, Japonijos, Rusijos, Kinijos.
„Prieš porą metų iškėlėme sau ambiciją, kad Vilnius gali tapti savotišku kosmoso Davosu. Tai, kad šiemet Vilnius sutraukia kosmoso lyderius ir didžiuosius mąstytojus jau trečią kartą, rodo, kad ambicija nėra iš piršto laužta – Lietuvos sostinė pamažu įrodo turinti pakankamai intelektualinio, verslo, infrastruktūrinio ir kultūrinio potencialo, kad taptų atviro bendravimo ir idėjų mainų vieta,“ – sakė konferenciją organizuojančios Lietuvos kosmoso asociacijos direktorius Vidmantas Tomkus.
Pasak jo, šio renginio idėja prieš tris metus gimė siekiant įtraukti Lietuvą į pirmaujančių kosmoso technologijų kūrimą. Anksčiau šios srities paraštėse buvusios mažos valstybės kaip Lietuva, šiandien jau galėtų ir sugebėtų sumaniai išnaudoti globalią pasaulio ekonomiką.
Pirmuosius pasiekimus konferencijoje pristatys ir pirmąjį lietuvišką palydovą kuriančios komandos atstovai Vytenis Buzas ir Laurynas Mačiulis.
Specialus dėmesys šių metų konferencijoje bus skiriamas kosmoso technologijų komerciniam pritaikymui, kuriant nuotolinio valdymo judančius aparatus – robotus, naudojamus ne tik kosmose, bet ir energetikos, urbanistikos, aplinkosaugos ar žemės ūkio srityse.
Vienas tokių pavyzdžių – jau ir Lietuvoje naudojami nuotoliniu būdu valdomi skaidantys aparatai, iš kurių padarytų nuotraukų kuriami 3D žemėlapiai, atliekama elektros perdavimo linijų priežiūra, nustatomi šiluminių tinklų nuotėkiai, padedama žemdirbiams ir miškininkams planuoti savo veiklą.
Antrąją konferencijos dieną dalyvių laukia itin įvairi ir turininga programa: nuo marsaeigio „Curiosity“ rezultatų pristatymo iki lietuviškų Rusijos kosmonauto biografijos faktų. Lietuvių kilmės Aleksejus Jelisejevas, anksčiau nešiojęs Kuraičio pavardę, yra vadovavęs 30-čiai pilotuojamų kosminių skrydžių ir apdovanotas tuometės Sovietų Sąjungos didvyrio medaliais.
Konferencijoje jis dalinsis savo atsiminimais ir pristatys memuarų knygą.
„Būtina keisti visuomenėje nusistovėjusius stereotipus, kad kosmoso technologijos – tolima, neperkandama ir labai specifiška veikla. Iš tiesų tai, kas šiandien kuriama skrydžiams į kosmosą, rytoj gali būti naudojama buityje ar gamyboje. Dėl šios priežasties į konferenciją norime pritraukti kuo daugiau žmonių.
Nemokamame renginyje laukiami ir verslininkai, norintys sužinoti apie galimybes investuoti į naujų technologijų vystymą ar pasinaudoti jau išvystytomis paslaugomis, ir tuo užsiimantys mokslininkai, ir tiesiog smalsuoliai“, - sako Vidmantas Tomkus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...
-
Pirmieji telefonai: tokių dabar tikrai nesinešiotumėte rankinėje15
Mobilųjį telefoną dabar turi kone kiekvienas. Telefonu žmonės ne tik skambina ar rašo žinutes, dažniausiai telefonas atstoja kur kas daugiau prietaisų. Jame integruota kamera, navigacija ir kitos plačiai naudojamos programos. Balandžio 3-ąj...