Pasaulio konfliktai komplikuoja spėliones dėl Nobelio taikos premijos

Pasaulį krečiant daugybei konfliktų, pretendentų į Nobelio taikos premiją ratas šiemet yra labai platus, sako stebėtojai, bet kai kurie jų užsimena, kad prestižinis apdovanojimas galėtų atitekti Rytų Europos ar Arabų pavasario aktyvistams.

Gal bus pagerbtas nesmurtinių protestų teoretikas, kurio idėjos įkvėpė Arabų pavasarį, o gal koks nors Rusijos ar Baltarusijos žmogaus teisių gynėjas? Spėlionės prieš laureato paskelbimą šį penktadienį ūžia, bet aiškus favoritas vis dar nėra iškilęs.

„Naujienose vis dar dominuoja Arabų pavasaris ar, veikiau Arabų ruduo“, - AFP sakė norvegas Janas Egelandas, kuris vadovauja „Human Rights Watch“ Europos skyriui. Jis pažymėjo, kad sukilimai, nuvertę autokratinius režimus Tunise, Egipte ir Libijoje, taip pat - sukrėtę kitas šalis, pernai taip pat buvo tarp dažniausiai minėtų pretendentų į Nobelio taikos premiją.

„Nauja tai, kad (šis judėjimas) kėlė viltį, kai premija buvo teikiama pernai, ir kad šiandien jis veikiau kelia nusivylimą“, - sakė jis.

2011 metais Nobelio komitetas Osle protestų bangą arabų pasaulyje pagerbė premiją paskirdamas Jemeno aktyvistei Tawakkol Karman , kuri ja pasidalijo su dviem šiandien besivaidijančiomis Liberijos moterimis - prezidente Ellen Johnson Sirleaf ir taikos aktyviste Leymah Gbowee.

Tačiau šis protestų judėjimas jau kelia ir tam tikrą nusivylimą: Sirijos pilietinis karas tampa vis labiau nevaldomas, Libijoje vyksta sukarintų grupuočių susirėmimai ir neseniai buvo surengtas kruvinas išpuolis prieš JAV konsulatą, dėl Egipto ir Tuniso susirūpinimą kelia rimti žmogaus teisių pažeidimai.

„Vis dėlto galima pagerbti tuos, kurie kovoja už demokratinius, taikius pasikeitimus Artimuosiuose Rytuose, ... arba tuos, kurie skatina tarpkonfesinį dialogą - tokiu metu, kai matome labai pavojingą poliarizaciją tarp religijų“, - sakė J.Egelandas.

Tačiau ką išrinkti? Pretendentų - asmenų ir organizacijų - yra 231, tad laureatą numatyti labai sunku, ypač dar ir dėl to, kad daugumos kandidatų pavardės ar pavadinimai neskelbiami.

Oslo Taikos tyrimų instituto vadovas Kristianas Bergas Harpvikenas tuo tarpu spėja, kad šiemetinė Nobelio taikos premija gali atitekti Amerikos politologijos profesoriui Gene'ui Sharpui, nes jis „turbūt yra svarbiausias nesmurtinės kovos technologijų analitikas“.

Lažybininkai taip pat išskiria G.Sharpą, kurio teorijos įkvėpė masinius protestus visame pasaulyje, tarp jų - protestus Tiananmeno aikštėje Pekine ir Tahriro aikštėje Kaire.

Tarp kitų minimų kandidatų yra afganų žmogaus teisių aktyvistė ir burkos oponentė Sima Samar ir krikščionė koptė Maggie Gobran, kuri už pagalbą Kairo lūšnynų gyventojams yra vadinama Egipto „Motina Terese“.

Tačiau Nobelio premijų istorijos žinovas Asle Sveenas sakė, kad premija M.Gobran tikriausiai nebus skirta, nes pastaruoju metu vyko smurtiniai protestai dėl mėgėjiško antiislamiško filmo „Musulmonų nekaltybė“ (The Innocence of Muslims), kurį, kaip atrodo, sukūrė koptas.

„Šiuo metu taikos premijos skyrimas koptui prilygtų alyvos šliūkštelėjimui į ugnį“, - šią savaitę žurnalistams sakė A.Sveenas.

Jo nuomone, premija šiemet galėtų atitekti Baltarusijos žmogaus teisių aktyvistui Alesiui Beliackiui, kuris pernai rugpjūčio mėnesį buvo sulaikytas ir įkalintas. Jo teismo procesą Europos Sąjunga (ES) pavadino politiniu.

Jei laimės A.Beliackis, drauge su juo gali laimėti ir Rusijos istorikė bei žmogaus teisių aktyvistė, 85 metų Liudmila Aleksejeva, kuri vadovauja Maskvos Helsinkio grupei.

Tampriai tarpusavyje susijusios Baltarusija ir Rusija neseniai surengė kritikuojamus rinkimus, po kurių autoritariškas prezidentas Aleksandras Lukašenka sustiprino savo pozicijas Minske, o Vladimiras Putinas grįžo į Kremlių Maskvoje.

Rusijoje, kur pilietinės laisvės, kaip atrodo, patiria spaudimą, yra ir kitų potencialių Nobelio premijos laureatų, sakė K.B.Harpvikenas, kuris paminėjo žmogaus teisių gynimo grupę „Memorial“ ir vieną pagrindinių jos figūrų Svetlaną Ganuškiną.

Radijas „Echo Moskvy“, kurį kai kas vadina paskutiniu laisvos žiniasklaidos Rusijoje bastionu, ir jo vyriausiasis redaktorius Aleksejus Venediktovas taip pat galėtų laimėti premiją, mano K.B.Harpvikenas.

Tačiau kiti stebėtojai nelabai tiki, kad Nobelio komiteto vadovas Thorbjoernas Jaglandas (Torbjernas Jaglandas) norės stoti prieš šalį, su kuria jam reikia bendradarbiauti kitame savo darbe - Europos Tarybos generalinio sekretoriaus poste.

Tarp kitų Osle minimų vardų yra buvęs Vokietijos kancleris, vienas šiandien krizės krečiamos vieningosios Europos architektų Helmutas Kohlis, meksikiečių vyskupas Jose Raulis Lopezas, Kubos disidentas Oscaras Eliasas Biscetas ir tinklaraštininkė Yoani Sanchez, Mianmaro reformų proceso inicijuotojai.

Nobelio komitetas gali paskelbti iki trijų Nobelio taikos premijos laureatų. Tai bus padaryta penktadienį 11 val. vietos (12 val. Lietuvos) laiku.

Premija, kurią sudaro Nobelio diplomas, aukso medalis ir 8 mln. Švedijos kronų (930 940 eurų), bus įteikta per ceremoniją Osle gruodžio 10 dieną.


Šiame straipsnyje: Nobelio premija

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių