- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Pasaulio astronomai stebėjo retą Veneros tranzitą
-
Pasaulio astronomai stebėjo retą Veneros tranzitą
-
Pasaulio astronomai stebėjo retą Veneros tranzitą
-
Pasaulio astronomai stebėjo retą Veneros tranzitą
-
Pasaulio astronomai stebėjo retą Veneros tranzitą
-
Pasaulio astronomai stebėjo retą Veneros tranzitą
-
Pasaulio astronomai stebėjo retą Veneros tranzitą
-
Pasaulio astronomai stebėjo retą Veneros tranzitą
-
Pasaulio astronomai stebėjo retą Veneros tranzitą
-
Pasaulio astronomai stebėjo retą Veneros tranzitą
-
Pasaulio astronomai stebėjo retą Veneros tranzitą
-
Pasaulio astronomai stebėjo retą Veneros tranzitą
-
Pasaulio astronomai stebėjo retą Veneros tranzitą
-
Pasaulio astronomai stebėjo retą Veneros tranzitą
-
Pasaulio astronomai stebėjo retą Veneros tranzitą
-
Pasaulio astronomai stebėjo retą Veneros tranzitą
-
Pasaulio astronomai stebėjo retą Veneros tranzitą
-
Pasaulio astronomai stebėjo retą Veneros tranzitą
-
Pasaulio astronomai stebėjo retą Veneros tranzitą
-
Pasaulio astronomai stebėjo retą Veneros tranzitą
-
Pasaulio astronomai stebėjo retą Veneros tranzitą
-
Pasaulio astronomai stebėjo retą Veneros tranzitą
-
Pasaulio astronomai stebėjo retą Veneros tranzitą
-
Pasaulio astronomai stebėjo retą Veneros tranzitą
-
Pasaulio astronomai stebėjo retą Veneros tranzitą
-
Pasaulio astronomai stebėjo retą Veneros tranzitą
-
Pasaulio astronomai stebėjo retą Veneros tranzitą
-
Pasaulio astronomai stebėjo retą Veneros tranzitą
-
Pasaulio astronomai stebėjo retą Veneros tranzitą
-
Pasaulio astronomai stebėjo retą Veneros tranzitą
-
Pasaulio astronomai stebėjo retą Veneros tranzitą
-
Pasaulio astronomai stebėjo retą Veneros tranzitą
-
Pasaulio astronomai stebėjo retą Veneros tranzitą
Astronomai ir astronomijos mėgėjai visame pasaulyje trečiadienį nukreipė savo teleskopus ir specialius akinius į Saulę, stebėdami kartą per gyvenimą matomą reiškinį - Veneros slinkimą priešais mūsų centrinio šviesulio diską.
Veneros tranzitas, prasidėjęs antradienį tuojau po 22 val. Grinvičo (2 val. Lietuvos) laiku, pirmiausiai buvo stebimas dalyje Šiaurės Amerikos, Centrinėje Amerikoje ir Pietų Amerikos šiaurinėje dalyje.
Tuo metu vienoje linijoje tarp Žemės ir Saulės skriejanti Venera buvo matoma kaip mažytis juodas taškelis ant Saulės disko paviršiaus.
Australija, kurioje Veneros judėjimas kelia unikalų istorinį susidomėjimą, buvo viena iš tinkamiausių vietų stebėti šiam beveik septynias valandas trukusiam reiškiniui, kuris buvo matomas nuo rytinės iki centrinės šalies dalies.
Nors kai kur Australijoje dangus buvo debesuotas, į Sidnėjaus observatorijos organizuotą tranzito stebėjimą bilietus įsigijo 1 500 žmonių, norinčių pamatyti retą dangaus reiškinį, kuris Žemėje vėl bus stebimas tik 2117 metais.
„Tai nepanašu į užtemimą, per kurį kažkas visiškai uždengia Saulę“, - Australijos astronomijos observatorijos vyriausiasis astronomas Fredas Watsonas (Fredas Vatsonas) sakė naujienų agentūrai AFP.
„Veneros skersmuo šimtą kartų mažesnis nei Saulės, todėl iš esmės ji tebuvo mažytis juodas taškelis ant Saulės disko, tačiau jis judėjo iš vienos pusės į kitą“, - aiškino jis.
Veneros tranzitas nuo pradžios iki pabaigos buvo stebimas Rytų Azijoje ir Ramiojo vandenyno vakarinėje dalyje.
Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Pietų Azijoje saulei tekant buvo galima stebėti baigiamuosius tranzito etapus, o Šiaurės Amerikoje - tik jo pradžią, kol saulė nusileido.
„Visi puikiai leidžia laiką“, - JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) mokslininkas Richardas Vondrakas sakė AFP iš Goddardo kosminių skrydžių centro Merilande, kur 600 žmonių buvo susirinkę stebėti karštosios planetos, pavadintos meilės deivės vardu.
„Nors dabar labai debesuota ir abejotina, ar galėsime pamatyti tranzitą savomis akimis“, - pridūrė jis.
Šis dangaus reiškinys turi ypatingą istorinę reikšmę, nes ankstesnis Veneros tranzitas, įvykęs 1769 metais, iš dalies nulėmė šio pietinio žemyno „atradimą“ per Britanijos organizuotą Jameso Cooko ekspediciją.
Kapitonas J.Cookas išplaukė į Taitį laivu „HMS Endeavour“, siekiant surinkti duomenų apie tais metais turėjusį įvykti Veneros tranzitą. Po sėkmingų stebėjimų jis buvo pasiųstas ieškoti „didelės pietinės žemės“, kuri, kaip manyta, turėjo būti Ramiajame vandenyne.
Per šią kelionę J.Cookas pažymėjo žemėlapiuose rytinę Australijos pakrantę ir paskelbė šį žemyną Britanijos nuosavybe 1770 metais.
Planetų tranzitų stebėjimai suteikia svarbių mokslinių duomenų.
„Tranzito laiko matavimai iš dviejų labai nutolusių vietų ant Žemės paviršiaus leidžia nustatyti atstumą iki Veneros - tuo pačiu ir Saulės sistemos dydį“, - aiškino F.Watsonas.
Mokslininkai taip pat nurodo, kad šie stebėjimai taip pat suteikia galimybių patobulinti metodus, kuriais mėginama nustatyti aplink kitas žvaigždes skriejančių planetų atmosferos sudėtį, kai jos praslenka priešais savo šviesulius.
Kol kas buvo išsamūs stebėjimai buvo atlikti tik per šešis Veneros tranzitus - 1639, 1761, 1769, 1874, 1882 ir 2004 metais, nes anksčiau dar nebuvo išrasta reikalinga vaizdo didinimo įranga.
Nuo 2000 metų prieš mūsų erą iki 2004 metų Venera buvo praslinkusi per Saulės diską iš viso 53 kartus.
NASA žadėjo paskelbti „geriausius įmanomus šio reiškinio vaizdus“, gautus iš Saulės dinaminių procesų observatorijos (SDO), kurios kosminiai teleskopai skrieja orbitoje aplink Žemę.
„Tranzitas - nuostabus ir retas reginys; žinant, koks didžiulis yra dangus, labai neįprasta, kad planeta kirstų Saulės diską - ir kito atvejo reikės laukti iki 2117 metų“, - sakė vienas iš SDO mokslininkų Richardas Harrisonas.
Europos kosmoso agentūros (ESA) zondas „Venus Express“ šiuo metu yra vienintelis kosminis aparatas, skriejantis aplink šią karštą planetą. Jo atliekamuose Veneros atmosferos tyrimuose taip pat bus naudojama Saulės švies.
ESA ir Japonijos kosmoso agentūra taip pat turi palydovų, skriejančių žemose orbitose aplink Žemę, iš kurių buvo stebimas Veneros slinkimas priešais Saulę.
Tuo tarpu NASA kosminis teleskopas „Hubble“, kuriuo negalima tiesiogiai stebėti Saulės, naudojo Mėnulį kaip veidrodį, tiriant atspindėtą šviesą ir mėginant daugiau sužinoti apie Veneros atmosferą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...
-
Pirmieji telefonai: tokių dabar tikrai nesinešiotumėte rankinėje15
Mobilųjį telefoną dabar turi kone kiekvienas. Telefonu žmonės ne tik skambina ar rašo žinutes, dažniausiai telefonas atstoja kur kas daugiau prietaisų. Jame integruota kamera, navigacija ir kitos plačiai naudojamos programos. Balandžio 3-ąj...