Paprasta Žemės bakterija, kuri nesunkiai išgyventų ir augtų Marse

Dviejų naujų eksperimentų rezultatai byloja, kad užkrėsti Marsą žemiškais mikrobais būtų labai nesudėtinga.

Pasirodo, ištvermingų, įvairiausioms aplinkos negandoms atsparių ir net Marse išgyventi galinčių bakterijų apstu visur – pradedant žmogaus oda, baigiant augalų šaknų sistemomis. Šis atradimas sustiprina nežemiškos gyvybės teorijas, tačiau galbūt dar svarbesnis jis yra kitu – planetų apsaugos nuo žemiškųjų mikrobų klausimu.

Ar galėtų mikroorganizmai į Marsą nukeliauti „zuikiu“ – pavyzdžiui, įsitaisę marsaeigyje „Curiosity“ ar kuriame nors iš jo pirmtakų ar įpėdinių? Ar nuskridę į Marsą mikrobai galėtų ten pradėti naują savo gyvenimo etapą ir galbūt net pakloti pamatus gyvybės bastionams Raudonojoje planetoje? Panašu, kad taip.

Astrobiologai su malonumu ir didžiuliu susidomėjimu tyrinėja ekstremofilus – bakterijas ir kitus gyvus sutvėrimus, kurie gyvena pasibaisėtinai atšiauriose temperatūros, slėgio ir kt. sąlygose todėl, kad šie padarai, tikėtina, galėtų išgyventi ir atšiauriose kitų planetų sąlygose.

O daugeliui ekstremofilų nosis nušluoščiusiu tikru tamsiuoju arkliuku galima pavadinti bakteriją Serratia liquefaciens. Kaip manoma, ji išsivystė jūros lygyje ir gyvena augaluose, gyvūnuose, vandenyje. Kad geriau suprastų, kaip nesunkiai būsimosios žmonių misijos į Marsą (į kurias jau pradėto atrankos) gali užkrėsti Marsą baisiomis gyvybės formomis, Floridos universiteto (JAV) mikrobiologas Endrius Šuergeris (Andrew Schuerger) išsikėlė tikslą ištyrinėti, kaip viena dažniausiai sutinkamų Žemės bakterijų išgyventų marsietiškoje aplinkoje. Anot autoriaus, kurio tyrimo rezultatus pristatantis straipsnis šią savaitę buvo publikuotas žurnale „Astrobiology“, informacijos šia tema iki šiol surinkta stebėtinai mažai.

Tyrėjų kolektyvas dirbo su 22 bakterijos tipų 26 atmainomis, kurios buvo paimtos iš erdvėlaivių ir atgaivintos – būtent todėl jos laikomos labiausiai linkusiomis įsimesti į Marso misijos erdvėlaivį ir atlaikyti kosminę kelionę į Marsą. Svarbu yra tai, kad, mokslininkų teigimu, paaiškėjo, esą šios bakterijos yra atsparios žalingai spinduliuotei, o tokios kelyje į Marsą tikrai netrūks. Tiesa, tyrėjai padarė ir dar keletą svarbių atradimų.

Eksperimento autoriai bakterijų kolonijas augino specialiuose induose, kuriuos paskui iškaitino, paveikė pakitusiu slėgiu ir deguonimi. Barokamerose atmosferos slėgis buvo sumažintas iki 7 milibarų. Prastėjant sąlygoms, daugelis mikrobų atmainų žūdavo (Žemės atmosferos slėgis palei planetos paviršių yra apie 1 tūks. milibarų). O štai Serratia liquefaciens ištvėrė ir 7 milibarų slėgį, ir beprotišką speigą, ir deguonies stygių, ir anglies dvideginio perteklių – būtent tokie dalykai dedasi Marse. Įdomu ir tai, kad tokių sąlygų neatlaikė dvi labai gerai žinomos ir itin atspariomis pripažintos ekstremofilų rūšys.

Kitame tyrime E. Šuergeris su kolegomis stebėjo tūkstančius atmainų bakterijos, kuri buvo rasta Sibiro amžino įšalo žemėje, 12-21 metro gylyje. Buvo suformuluota hipotezė, kad tokios bakterijos galėjo išgyventi Marso sąlygomis ir galėtų būti įdomus paieškų ir tyrimų objektas būsimoms gyvybės paieškų Marse misijoms. Net šešios eksperimente dalyvavusių bakterijų rūšys (visos jos – iš šaltį labai mėgstančios Carnobacterium padermės) ne tik išgyveno Marso sąlygomis, bet ir nepaliovė augusios. Šio tyrimo rezultatai publikuoti žurnalo „Proceedings of the National Academy of Sciences“ gruodžio 24 d. numeryje.

Straipsnių autoriai pabrėžia, jog, žinoma, šie tyrimai dar neįrodo, kad gyvybė Marse galėtų egzistuoti. Vienas iš esminių faktorių, kuris galėtų gana patikimai apsaugoti Marsą nuo žemiškųjų bakterijų užteršimo, yra spinduliuotės grėsmė keliaujant į Marsą. Vis dėlto šių bakterijų atsparumas – ypač tos rūšies, kuri iki šiol nebuvo laikoma ekstremofiliška – yra akivaizdus požymis, kad šia tema reikia daugiau tyrimų.


Šiame straipsnyje: maršasbakterijažemė

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kuo nustebins „Mokslo sala“?
    Kuo nustebins „Mokslo sala“?

    Praėjusį ketvirtadienį iš penkių senojo žemyno valstybių atvykę profesionalai padėjo stiprius pamatus Kaune planuojamo mokslo populiarinimo centro koncepcijos sukūrimui. Intensyvią sesiją Kaune surengę mokslo centrų ekspertai galutinius sav...

    5
  • „Facebook“ griežtina kovą su propaganda
    „Facebook“ griežtina kovą su propaganda

    „Facebook“ ketvirtadienį pranešė griežtinantis saugumą, siekiant atremti vyriausybių ir kitų subjektų pastangas skleisti dezinformaciją ar manipuliuoti diskusijomis dėl politinių priežasčių. ...

    3
  • NASA erdvėlaivis sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų
    NASA erdvėlaivis sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų

    Bepilotis NASA aparatas „Cassini“ sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų, nors kurį laiką buvo dingęs ryšys su Žeme, bet vėliau jis atgijo, pranešė JAV kosmoso tyrimų agentūra ketvirtadienį. ...

  • „Mokslo sriuba“: keturi būdai panaudoti mūsų nuotekose esantį dumblą
    „Mokslo sriuba“: keturi būdai panaudoti mūsų nuotekose esantį dumblą

    Pagalvoję apie miestų nuotekų valymo procesą, daugelis pirmiausia įsivaizduojame nosį riečiantį kvapą, ištisus kalnus po valymo likusių atliekų. ...

  • Jauni išradėjai griauna mitus, kad chemija – baubas, o fizika – džiunglės
    Jauni išradėjai griauna mitus, kad chemija – baubas, o fizika – džiunglės

    Agurkų sėklos languose, stiklainiuose spalvotos salotos, o termostate pačių augintos bakterijos – taip atrodo VII forto kazematų laboratorija, kur jaunieji išradėjai griauna mitus, esą chemija – baubas, o fizika – džiunglės. ...

  • Pirmajam Lietuvos lazeriui įsižiebti padėjo kelnės
    Pirmajam Lietuvos lazeriui įsižiebti padėjo kelnės

    Dabar Lietuva pasaulyje pirmauja mokslinių lazerių srityje. Tačiau pirmojo lazerio įžiebimas prieš daugiau nei penkiasdešimt metų tai padariusiam fizikui prof. Juozui Vidmančiui Vaitkui  primena anekdotinę istoriją. „[Soviet...

  • Sporto halėje e-sportininkai rungėsi dėl tūkstantinių prizų
    Sporto halėje e-sportininkai rungėsi dėl tūkstantinių prizų

    Penktadienį prasidėjo 10 dienų truksiantis informatiškiausias studentų festivalis „InfoShow“. Tradiciškai renginių maratoną pradėjo jau penkioliktus metus rengiama elektroninio sporto fiesta „InfoShow Lan Party“. Le...

  • „Galaxy S8“ prieš „iPhone“: kuris pranašesnis?
    „Galaxy S8“ prieš „iPhone“: kuris pranašesnis?

    Varle.lt specialistų manymu, naujieji „Samsung“ flagmanai tikrai gali drąsiai pretenduoti į geriausių 2017 metų išmaniųjų telefonų titulą. Pagal kai kuriuos parametrus jie lenkia net naujausią „Apple“ išmanųjį....

    1
  • „Galaxy A5 <span style=color:red;>(2017)</span>“: kuo išskirtinis?
    „Galaxy A5 (2017)“: kuo išskirtinis?

    Praeitų metų „Samsung Galaxy A“ išmaniųjų telefonų serija dizaino požiūriu buvo labai vykusi. Telefonai atrodė labai stilingai, nors, pagal charakteristikas, šiek tiek nusileisdavo kai kuriems kinų analogams. Tenka pripažint...

  • Pokytis evoliucijoje: rasti seniausi pasaulyje grybai?
    Pokytis evoliucijoje: rasti seniausi pasaulyje grybai?

    Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) atsitiktinai aptiktos fosilijos turbūt yra seniausi kada nors rasti grybai, daug senesni, nei iki šiol žinoti mokslui, ir dėl jų tenka perrašyti šių organizmų, kurie nėra nei augalai, nei gyvūnai, ...

Daugiau straipsnių