Nobelio fizikos premija paskirta už kvantinių sistemų tyrimus

Šių metų Nobelio premija už pasiekimus fizikos srityje buvo paskirta prancūzui Serge'ui Haroche'ui ir amerikiečiui Davidui Winelandui už kvantinės fizikos tyrimus, kurie kada nors gali tapti pagrindu naujos kartos superkompiuteriams, pranešė Nobelio komitetas.

Švedijos karališkoji mokslų akademija antradienį skyrė šią premiją dviem mokslininkams už „perversmą sukėlusius eksperimentinius metodus, leidžiančius matuoti individualias kvantines sistemas ir jomis manipuliuoti“.

„Jų novatoriški metodai suteikė galimybę šioje tyrimų srityje žengti pačius pirmuosius žingsnius, kuriant naujo tipo itin greitą kompiuterį, pagrįstą kvantine fizika“, - pridūrė akademija.

„Galbūt kvantinis kompiuteris šiame šimtmetyje pakeis mūsų kasdienį gyvenimą taip pat radikaliai, kaip ir klasikinis kompiuteris – praeitame šimtmetyje“, - sakoma jos pranešime.

Šie tyrėjai taip pat vadovo kuriant itin tikslius laikrodžius, kurie ateityje gali paskatinti nustatyti naują laiko standartą, nes jie daugiau nei šimtą kartų tikslesni už šiuolaikinius cezio laikrodžius.

68 metų S.Haroche'as sakė, kad žinia apie jam skirtą apdovanojimą buvo „labai pribloškianti“.

„Buvau gatvėje ir ėjau pro suolelį, todėl galėjau iškart atsisėsti, - jis sakė žurnalistams tiesioginiu ryšiu su Stokholmu. - Vaikštinėjau su savo žmona, kai pamačiau Švedijos (telefono numerio) kodą - aš supratau.“

„Manau, išgersim šampano“, - pridūrė S.Haroche'as.

Abu mokslininkai specializuojasi vadinamojo kvantinio susiejimo tyrimuose. Šis dalelių fizikos fenomenas buvo patvirtintas eksperimentais, tačiau iki šiol dar menkai suprantamas.

Kai dvi sąveikaujančios dalelės yra atskiriamos, jos išlieka „susietos“ - tai yra, viena dalelė veikia kitą per atstumą. Šis ryšys išlieka dar ilgą laiką po dalelių atskyrimo.

Esant kvantinei sąsajai, dalelės taip pat įgyja būseną, vadinamą superpozicija. Ši ypatybė, kaip tikimasi, atveria galimybę sukurti superkompiuterius.

Šiuolaikiniai kompiuteriai veikia apdorodami programas, parašytas dvejetainiu kodu, kuriame informacija išsaugoma bitais, galinčiais turėti 0 arba 1 reikšmes.

Tačiau superpozicija, dar žinoma kaip kvantinis bitas arba kubitas, gali įgyti 1 arba 0 reikšmes, arba abi reikšmes vienu metu.

Tai potencialiai suteikia galimybę smarkiai padidinti informacijos laikmenų talpą ir paspartinti skaičiavimus, tokius kaip naudojamus klimato pokyčių modeliuose arba dešifravimo programose.

Tačiau dar lieka daug neįveiktų techninių kliuvinių.

Kaip skelbia Nobelio komitetas, S.Haroche'o ir D.Winelando nuopelnas - galimybė matuoti ir valdyti labai trapias kvantines būsenas, kurios anksčiau buvo laikomos neprieinamomis. Jų metodai leidžia stebėti ir skaičiuoti daleles.

S.Haroche'as yra Prancūzijos kolegijos ir Paryžiuje įsikūrusios Aukštosios normalinės mokyklos profesorius.

Tuo tarpu 68 metų D.Winelandas vadovauja vienai tyrėjų grupei Kolorade veikiančio Boulderio universiteto Nacionaliniame standartų ir technologijų institute.

Jiedu pasidalys 8 mln. Švedijos kronų (930 940 eurų).

Nuo 2001-ųjų iki praėjusių metų Nobelio laureatams būdavo skiriama 10 mln. Švedijos kronų piniginė premija, tačiau Nobelio fondas šią sumą sumažino dėl ekonomikos krizės.

Nobelio premijos kasmet tradiciškai teikiamos Stokholme gruodžio 10 dieną - jų steigėjo Alfredo Nobelio mirties metinių dieną.

Praėjusiais metais Nobelio fizikos premija už sprogstančių žvaigždžių, vadinamų supernovomis, tyrimus buvo paskirta amerikiečiams astronomams Saului Perlmutteriui ir Adamui Riessui bei JAV ir Australijos pilietybę turinčiam mokslininkui Brianui Schmidtui.