- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasak Švedijos karališkosios mokslų akademijos, premija skirta šiems tyrėjams „už stabilių paskirstymų ir teoriją ir rinkos konstravimo praktiką“.
Šių metų premijos laureatai gvildeno esminę ekonomikos problemą: kaip suderinti skirtingus paklausos ir pasiūlos objektus? Pavyzdžiui, moksleiviams reikia rasti tinkamiausias mokyklas; pacientams, kuriems reikalinga organų transplantacija - tinkamus donorus.
Kyla klausimas, kaip tokį suderinimą būtų galima pasiekti kiek įmanoma veiksmingiau? Kurie metodai naudingi skirtingoms grupėms?
Premija atiteko dviem mokslininkams, kurie atsakė į šiuos klausimus, nuėję kelią nuo abstrakčios teorijos iki stabilaus jos pritaikymo rinkodaros institucijose.
Šie du mokslininkai dirbo nepriklausomai vienas nuo kito, bet jų tyrimų sėkmę nulėmė „Shapley teorinių rezultatų ir Rotho įžvalgos dėl jų praktinės vertės derinys“, nurodė komitetas.
60 metų A.Rothas yra profesorius Harvardo verslo mokykloje Bostone Masačusetse, o 89 metų L.Shapley yra Kalifornijos universiteto profesorius emeritas.
L.Shapley skirtingiems derinimo metodams tirti ir lyginti panaudojo vadinamąją kooperatyvinio lošimo teoriją. Pagrindinis uždavinys - užtikrinti, kad parinkimas būtų stabilus, kitaip tariant, kad nebūtų įmanoma rasti kitos poros, kurios nariai labiau tiktų vienas kitam negu esamoje poroje.
L.Shapley ir jo bendradarbiai sukūrė specifiniu metodus, tarp jų vadinamąjį Gale'o-Shapley (Geilo-Šaplio) algoritmą, visada užtikrinančius stabilų suderinimą. Šie metodai taip pat riboja veikėjų motyvus manipuliuoti parinkimo procesu. L.Shapley sugebėjo pademonstruoti, kaip specifinė metodo konstrukcija gali duoti sisteminės naudos vienai arba kitai rinkos pusei.
A.Rothas pripažino, kad L.Shapley teoriniai rezultatai gali paaiškinti, kaip praktiškai veikia kai kurios svarbios rinkos.
Atlikęs keletą empirinių tyrimų, A.Rothas ir jo bendradarbiai pademonstravo, kad stabilumas yra esminis veiksnys, lemiantis kai kurių konkrečių rinkos institucijų sėkmę.
Vėliau A.Rothas sugebėjo pagrįsti šią išvadą sisteminiais laboratoriniais eksperimentais. Jo darbai taip pat padėjo pertvarkyti kai kurias veikiančias institucijas: parenkant ligonines naujiems gydytojams, mokyklas moksleiviams ir organų donorus pacientams.
Visos šios reformos buvo pagrįstos Gale'o-Shapley algoritmu, atsižvelgiant į specifines aplinkybes ir etinius apribojimus, tokius kaip mokėjimų iš šalies uždraudimas.
Nors abu mokslininkai dirbo atskirai vienas nuo kito, L.Shapley pagrindinės teorijos ir A.Rotho empirinių tyrimų, eksperimentų ir praktinių pritaikymų derinys sukūrė klestinčią tyrimų sritį ir pagerino veiksmingumą daugelyje rinkų.
Jiedu pasidalys 8 mln. Švedijos kronų (930 940 eurų). Nuo 2001-ųjų iki praėjusių metų Nobelio laureatams būdavo skiriama 10 mln. Švedijos kronų piniginė premija, tačiau Nobelio fondas šią sumą sumažino dėl ekonomikos krizės.
Nobelio ekonomikos premija yra paskutinė šiemet paskirta Nobelio premija, kurią minėdamas savo trijų šimtų metų jubiliejų švedų išradėjo ir verslininko Alfredo Nobelio atminimui įsteigė Švedijos centrinis bankas „Riksbank“.
Praėjusiais metais ši 1968 metais įsteigta premija atiteko dviem amerikiečiams - Thomui Sargentui ir Christopheriui Simsui už priežasčių ir pasekmių makroekonomikoje empirinius tyrimus.
Nobelio ekonomikos premija pirmą kartą buvo įteikta 1969 metais. Nuo tada ekonomikos premiją gavo 71 laureatas, iš jų 49 amerikiečiai ir tik viena moteris – Elinor Ostrom.
Praėjusią savaitę Nobelio taikos premija, kuri sulaukia didžiausio dėmesio, buvo paskirta Europos Sąjungai už daugiau kaip pusę amžiaus trunkančią taiką žemyne, kurį draskė du pasauliniai karai. Toks pasirinkimas sulaukė ir pagyrų, ir pajuokos.
Nobelio literatūros premijos skyrimas kinų rašytojui Mo Yanui taip pat išprovokavo prieštaringus vertinimus - kinų disidentai pavadino jį komunistų marionete.
Oficiali Nobelio premijų įteikimo ceremonija įvyks Stokholme ir Osle gruodžio 10 dieną, kai bus minimos premijų steigėjo Alfredo Nobelio mirties metinės.
1896 metais mirusio pramonininko, kuris išrado dinamitą, premijos pirmą kartą buvo įteiktos 1901 metais.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?12
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą16
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...