Nebe nuobodžiausia planeta: nematytasis Uranas

Kaip paaiškėjo išvydus naujausias Keko observatorijoje padarytas fotografijas, Uranas savo išvaizdos įspūdingumu niekuo nenusileidžia visoms kitoms Saulės sistemos dujinėms planetoms.

Tai – ne nykus, pilkas, beveidis pasaulis, kokį išvydome prieš keletą dešimtmečių, 1986 m. zondo „Voyager“ siųstose pirmosiose nuotraukose. Tai – dinamiškas, siautulingas, uraganų verpetais pasipuošęs dujinis milžinas, iš kitų planetų išsiskiriantis tuo, jog aplink Saulę rieda tarytum ant šono.

Sūkuriuojantys Urano debesys primena nuožmiojo Jupiterio atmosferos peizažus: skirtingose platumose – skirtingų spalvų debesys, o žydrai žali verpetų piltuvai primena plunksninių debesų sluoksnius. Vėjai Urane švilpia 900 km/val. Greičiu, nors vandenilio, helio ir metano atmosferos temperatūra – vos -217ºC. Kosminis speigas. Ne ką šilčiau nei šalčiausioje planetoje Neptūne.

Tyrėjai mano, kad uraganų energijos šaltinis, ko gero, yra Saulės šiluma – vidinio energijos šaltinio Uranas greičiausiai neturi (tokio nėra pavykę užfiksuoti).

„Tiesa, Saulė ten šviečia net 900 sykių blyškiau nei Žemėje, tad šiluminės energijos ten mažiau, - atkreipia dėmesį Viskonsino-Medisono universiteto planetologas Laris Sromovskis (Larry Sromovsky). – Tai byloja, jog Urano atmosfera turėtų funkcionuoti kaip labai stabilus ir tikslus mechanizmas su labai menka paklaida. Nors nuotraukose regimi orų nevienodumai tokiai minčiai prieštarauja.“

„Pirmoji mano reakcija išvydus nuotraukas, buvo „Oho!“, antroji – „Ohoho!”, - įspūdžiais dalijasi AURA tyrimų centro astronomė Heidė Hamel. – Šie kadrai yra unikalūs ir iliustruoja, kokia sudėtinga yra Urano atmosfera. Kad planeta yra aktyvi, žinojome ir anksčiau, bet iki šiol didžiąją dalį aktyvumo mūsų duomenyse užgoždavo triukšmai.“

Pietinis septintosios Saulės sistemos planetos ašigalis labai primena Saturną, kuris pietinėje pusėje taipogi turi didžiulę keistą uragano dėmę. Kas galėtų būti dantyta juosta netoli Urano pusiaujo? Mokslininkai kol kas nežino.

Naujų Urano fotografijų rezoliucija yra pavydėtina, nes nuotraukos darytos antžeminiu teleskopu, o pati planeta yra nežmoniškai toli – 30 kartų toliau nei Žemė nutolusi nuo Saulės. Tad įžiūrėti Urano atmosferos detales iš Žemės net ir galingiausiai teleskopais yra beprotiškai sunku. Tačiau, pasirodo, įmanoma: šie kadrai užfiksuoti Havajuose stūksančiu teleskopu „Keck II“.

Nuotrauką galite pamatyti čia.


Šiame straipsnyje: NASAKosmosasastronomija

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių