- technologijos.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kelionės į Mėnulį tampa vis dažnesnė tema žiniasklaidoje. O ir pagrindo tam yra – beveik visų valstybių kosminės agentūros turi vienokių ar kitokių planų, susijusių su Mėnuliu. Didėjantis susidomėjimas vieninteliu natūraliu Žemės palydovu skatina pamąstyti, kuo gi jis toks tapo patrauklus žmonėms?
Prisiminus pirmąja Mėnulio erą ir garsiąsias „Apollo“ misijas, tuometinio susidomėjimo Mėnuliu priežastys labai aiškios – didžiųjų supervalstybių SSRS ir JAV technologinis lenktyniavimas, kas gi pirmasis „užkariaus“ artimąjį kosmosą. Tuo metu SSRS jau buvo išsiveržusi į priekį ir pirmoji paleidusi dirbtinį palydovą, pirmoji į orbitą nuskraidinusį žmogų, pagaliau - jos kosmonautas pirmasis pabuvojo atvirame kosmose. Tuomet beliko vienintelis realus, bet neįveiktas uždavinys – žmonių pilotuojamas skrydis į Mėnulį. JAV kosmoso agentūrai NASA tai pavyko. Tuoj po šio įvykio susidomėjimas Mėnuliu irgi užgeso – daugiau kažką įrodinėti nebebuvo ką, tuo labiau, jog tokios misijos kėlė nemažą pavojų astronautų gyvybėms. Tad kodėl dabar Mėnulis vėl tapo toks svarbus?
Kaip rašo technologijos.lt, visų pirma, atgyja kosmoso lenktynių noras. Na ir kas, kad pirmoji į Mėnulį astronautus nusiuntė NASA – jau 40 metų niekas to nėra pakartojęs. Vadinasi, kažkas vėl bus pirmas. Ir jei tokios lenktynės Rusijai ar JAV nebėra labai įdomios, to negalima pasakyti apie Kinijos, Indijos ar pagaliau Japonijos agentūras. Jų pasiekimai kol kas nė iš tolo neprilygsta nei NASA, nei Roskosmos agentūrai. Pakartotas žygis į Mėnulį bet kurią valstybę iškeltų į „kosminį olimpą“.
O kur dar galimybė įrodyti, kieno technologijos yra tobulesnės? Ši idėja gyva net ir NASA inžinierių tarpe – nors valstybinis finansavimas Mėnulio misijoms nutrauktas, tai netrukdo asmeninėms iniciatyvoms.
Žinoma, didėjantis resursų poreikis neleistų jų švaistyti vien tik dėl technologinių lenktynių, tad yra ir daugiau pragmatinių priežasčių. Visų pirma, Mėnulio naudingos iškasenos (Žemėje visų išteklių atsargos pamažu senka), galimybė statyti kosmoso tyrimų observatorijas ar tiesiog įkurti tarpinę stotelę tolesniems kosmoso užkariavimas – jau dabar kalbama, kad tai neišvengiamas žmonijos vystymosi etapas.
Ką gi, priežasčių domėtis Mėnuliu ne taip ir mažai. Didėjantis žaliavų poreikis neabejotinai ateityje skatins kolonizavimo poreikį. Tik kas bus naujieji kolonizatoriai – žmonės, robotai ar kyborgai?
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Robotikos čempionate varžytis su rusais atsisakiusiems kauniečiams – miesto apdovanojimai28
Kauno jėzuitų gimnazijos robotikos komanda „LitBot“, pademonstravusi vertybinį požiūrį Italijoje vykusiame „FIRST Tech Challenge“ Europos čempionate ir atsisakiusi varžytis su rusais, sulaukė savo gimtojo miesto įvertinimo. Ka...
-
Parduotuvėse – atspausdinti patiekalai: ateityje tokio maisto atsiras vis daugiau30
Lietuvoje viename didžiųjų prekybos centrų jau galima įsigyti to, ką dauguma iš mūsų regėjome tik televizoriaus ekrane, – 3D spausdintuvu atspausdinto maisto. Šįkart konkrečiai lašišos. ...
-
CERN Baltijos šalių grupės vadove paskirta KTU mokslininkė B. Abakevičienė
Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN) įvykusiame kasmetiniame CERN Baltijos šalių grupės susitikime jo vadove vienbalsiai išrinkta Kauno technologijos universiteto (KTU) docentė, vyresnioji mokslo darbuotoja Brigita A...
-
Medicina tobulėja: melanomą atpažins ir per nuotrauką1
Medikams pastebint, kad odos ligų ir alergijų daugėja, mokslininkai sugalvojo, kaip užkirsti tam kelią taikant ankstyvą diagnostiką. ...
-
Rusų erdvėlaivis „Sojuz“ prisijungė prie TKS
Rusų erdvėlaivis „Sojuz MS-25“ pirmadienį sėkmingai prisijungė prie Tarptautinės kosminės stoties (TKS), praėjus keturioms dienoms po to, kai jo startas buvo atidėtas dėl techninės problemos, pranešė Rusijos kosmoso agentūra &bd...
-
Ėmėsi misijos veisti koralus laboratorijoje: ar tai išgelbės nuo išnykimo?
Ką turi bendro koralai prie Maldyvų, Indijos vandenyne, ir ūkanota Jungtinė Karalystė? Britų mokslininkai, užsidarę laboratorijose, pradėjo novatorišką veisimo programą – bandys išsaugoti koralus. Augins naujus vietoje tų, kurie...
-
Ispanijoje sustabdyta „Telegram“ veikla2
Vienas Ispanijos teisėjas nurodė sustabdyti internetinių pranešimų siuntimo paslaugą „Telegram“. Teisėjas nagrinėja transliuotojų iškeltą bylą dėl intelektinės nuosavybės pažeidimo. Viena vartotojų grupė sukritikavo jo...
-
„Roskosmos“: pirmoji baltarusių kosmonautė rusų erdvėlaiviu išskrido į TKS4
Pirmoji baltarusių kosmonautė Marina Vasilevskaja rusų erdvėlaiviu „Sojuz“ šeštadienį sėkmingai išskrido į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), pranešė Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“. ...
-
Būna ir taip: muzikos kūrėjui teko ginčytis su dirbtiniu intelektu3
Kad jau dirbtinis intelektas (DI) kuria dainas ir vaizdo klipus, kodėl jam neleidus sugalvoti ir klausimų. Pokalbis su dirbtinį intelektą muzikoje įvaldžiusiu Luku Keraičiu, kuris atsakinėjo į išties originalius, netikėtus DI klausimus. ...
-
JK teismas: kompiuterių mokslininkas C. Wrightas nėra bitkoinų kūrėjas
Jungtinės Karalystės teismas ketvirtadienį nusprendė, kad australų kompiuterių mokslininkas Craigas Wrightas (Kreigas Raitas) nėra Satoshi Nakamoto (Satošio Nakamoto): tokį slapyvardį naudojo kriptovaliutos – bitkoinų – kūrėjas, ...