Naujausios technologijos parolimpiečiams - triumfas prieš negalią

Parolimpinės žaidynės – renginys, kuriame susilieja konkurencija, atkaklumas, triumfas prieš negalią bei inžinerinė išmonė. Jos įkvepia aukštumų siekti ne tik naują parolimpiečių kartą, bet ir inžinierius bei mokslininkus.

Technologiniai pasiekimai sporto srityje neretai vertinami kontroversiškai. Ar naujesnė technologija vieniems dalyviams suteikia nesąžiningo pranašumo prieš ktus? Be abejo, taisyklės būtinos (būtų netoleruotina, jei vieni parolimpeičiai skrietų sėdėdami vėžimėliuose, varomais reaktyviniais propeleriais, o kiti girgždėtų iš paskos), tačiau būtina palikti erdvės vystytis technologijoms. Inžinieriai ir atletai turi tobulėti , mušti rekordus, naudodami naujas medžiagas, modernesnes konstrukcijas bei atlikdami svarbius bandymus, rašo telegraph.co.uk.

Pasaulio rekordininkas Jamaikos sprinteris Usainas Boltas per varžybas neavi po ranka pirma pasitaikiusių sportinių batelių ir bet kokių, iš spintos gilumos ištrauktų šortų . Jo apranga – gerai apgalvotas, laboratorijose vystytas, begalę specialių bandymų patyręs kūrinys. Parolimpinėse žaidynėse viskas turėtų būti lygiai taip pat.

Be abejonės, norint pasiekti gerų rezultatų, būtina aukoti daugybę daugybę laiko treniruotėms, apsišarvuoti kantrybe ir atkaklumu. Vis dėlto, tam būtini ir detalūs tyrimai bei technologinis tobulėjimas.

Didžiosios Britanijos dviratininkų parolimpiečių komandos inžinieriai, pasitelkę CFD (angl. computational fluid dynamics) – skaičiuojamosios skysčių dinamikos – analizę, sudarinėjo dviratininko aerodinaminį profilį, kad geriau perprastų, kaip kūno padėtis lemia atleto greitį treke. Atletų pasiekimai nenuvylė.

Amerikietis, vienos kojos neturintis Jerome‘as Singletonas (vienas greičiausių planetos parolimpinių sprinterių) studijavo fiziką, kad išmoktų kuo geriau valdyti kojos protezą. Taigi atkaklumas ir dėmesys detalėms tikrai atsiperka.

Dėmesio vertas ir elektrinio neįgaliųjų vėžimėlio projektas. Išskirtinė jo savybė – kiek pasvirę ratai, kurie vėžimėlį daro manevringesnį – kampas padeda netgi įveikti pakopas, slenksčius. Vis dėlto, pakreipti kampu ratai, suteikiantys žavingo vikrumo, judesius daro kiek nenuspėjamus. „BMW“ ir „Honda“ su šiuo trūkumu mėgina kovoti ir vėžimėlius tobulinti.

Inžinieriai išlieka atkaklūs ir aktyviai ieško įvarių žmones kamuojančių problemų sprendimo būdų, ypač stengdamiesi palengvinti neįgalųjų ir pagyvenusiųjų dalią.

Tarp šių metų Jameso Dysono apdovanojimų (apdovanojimai, skiriami sumanymų, gerinančių gyvenimo kokybę, autoriams) dalyvių – Benedictas Coppingas, Karališko meno koledžo auklėtinis, sukūręs prietaisą,  LED šviesų ir vibracijos pagalba akimirksniu suteikiantį atleto judesių grįžtamąjį ryšį ir taip gerinantį silpnaregių plaukikų treniravimąsi.

Tobulėjant technologijoms neįgalieji atletai savo gebėjimais vis labiau artėja prie sveikųjų savo kolegų. PAR sprinteris Oscaras Pistoriusas tą jau įrodė. Jo anglies pluošto lankstūs plokšti protezai atiduoda net 90 proc. energijos, sukauptos kojai atsispiriant nuo žemės. Bėgančio sveiko atleto koja atiduoda iki 250 proc. energijos, tačiau 90 proc. išties įspūdinga.

Dėl tokių naujausių atradimų, tokių kaip grafenas ir anglies nanovamzdeliai, tapo įmanoma sukurti ypač plonus ir lengvus įvairių kūno dalių protezus. Pasiekimai 3D spausidinimo sityje net ir tikrų kūno dalių atauginimą daro vis realesnį – tikėtina, kad anksčiau ar vėliau bus „atspausdinama“ reikiama oda, sausgyslės, raiščiai, kremzlės ir įvairiausios ląstelės.

Beje, jau šiandien biologas Mattas Dalby ir inžinierius Nikolajus Gadegaardas iš Glazgo universiteto sukūrė implantą, kuris skatina kaulo gamybą iš mezenchiminių kamieninių ląstelių kaulų čiulpuose.

Mokslo, inžinerijos ir technologijos vaidmens svarba gerinant gyvenimo kokybę neišblės neišnyks. Ta ypač akivaizdu Parolimpinėse žaidynėse. Be abejo, tiek jose, tiek ir Olimiadoje visuomet atsiras pasipiktinusių neva nelygiomis dalyvių galimybėmis dėl technologinio pranašumo. Kaip minėta, užkirtsi kelią tokioms dviprasmybėms gali tik kruopščiai apmąstytų taisyklių visuma, tačiau būtina palikti pakankamai erdvės tobulėjimui. Juk technologiniai pasiekimai leidžia atletams vis geriau ir geriau išaudoti savo potencialą, parodyti ryžtą, atsidavimą ir fizines galimybes.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių