- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
NASA sekmadienį (pirmadienį Lietuvos laiku) sėkmingai nutupdė Marse 2,5 mlrd. dolerių kainavusį tyrimų robotą „Curiosity“, oficialiai žinomą kaip Marso mokslo laboratorija.
Šis nusileidimas žymi sėkmę iki šiol ambicingiausiame mėginime pasiekti Raudonosios planetos paviršių.
"Nusileidimas patvirtintas, - paskelbė vienas skrydžio valdymo komandos narys JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) Raketinių tyrimų laboratorijos salėje, išprovokuodamas audringas ovacijas.
„Stovime ratais žemyn ant Marso. O, Dieve“, - pridūrė jis.
Pirmojoje „Curiosity“ atsiųstoje nuotraukoje, padarytoje vienos roboto galinės vaizdo kameros, matomas per dulkėtą objektyvą nufotografuotas aparato ratas. Ši informacija patvirtino, kad mažo automobilio dydžio marsaeigis, kurio sudėtingais cheminių tyrimų prietaisais bus ieškoma šioje planetoje galimai egzistavusios gyvybės pėdsakų, sėkmingai nusileido.
Po kelių sekundžių gauta antroji nuotrauka, kurioje matomas roboto metamas šešėlis ant Marso paviršiaus.
Žinia apie sėkmingą nusileidimą buvo paskelbta po septynias minutes trukusios įtemptos įskriejimo į atmosferą, leidimosi ir nutūpimo procedūros.
Skrydžių valdymo centre esantys žmonės audringai džiūgavo, o šio projekto mokslo programos vadovai dalijo šokolado batonėlius NASA darbuotojams.
Tačiau kol kas dar neaišku, ar visiškai pavyko šis šešiaračio marsaeigio nusileidimas, kurio metu pirmąkart buvo panaudotas raketinių variklių varomas skraidantis kranas.
Du anksčiau Marsą pasiekę NASA marsaeigiai ant planetos paviršiaus minkštai nusileido kapsulėse, apgaubtomis dujų pripildytomis pagalvėmis.
Paskutinėmis skrydžio minutėmis „Curiosity“ nusileidimo modulio greitis padidėjo dėl Marso traukos, o į atmosferą šis aparatas įskriejo 21 240 kilometrų per valandą greičiu. Kiek vėliau išsiskleidė viršgarsinis stabdymo parašiutas.
Galiausiai įsijungė sudėtingo skraidančio krano raketiniai varikliai, o jam pakibus virš planetos paviršiaus, marsaeigis buvo nuleistas nailoniniais lynais ir veikiausiai atsirėmė visais šešiais ratais.
Mokslininkai nesitiki, kad „Curiosity“ ras kokių nors ateivių arba gyvų organizmų. Marsaeigis tiesiog analizuos grunto ir uolienų mėginius, ieškant gyvųjų organizmų sudedamųjų medžiagų pėdsakų, galinčių padėti nustatyti, ar Marso aplinkos sąlygos kada nors buvo palankios gyvybei išsivystyti.
Šio projekto metu taip pat bus tyrinėjama Marso aplinka, ruošiantis tikėtinam žmonių skrydžiui į Raudonąją planetą, kurį tikimasi surengti artimiausioje ateityje.
Marso mokslinė laboratoriją savo tyrimų programą pradėjo anksčiau, rinkdama duomenis apie kosminę spinduliuotę per aštuonis su puse mėnesio trukusį skrydį, prasidėjusį po starto iš Kanaveralo kyšulio Floridoje pernai lapkritį.
Anksčiau sekmadienį NASA Marso tyrimų programos direktorius Dougas McCuistionas (Dagas Makvišinas) pareiškė, kad mokslo tyrimai yra „absoliučiai būtini“, siekiant išsiaiškinti, ar žmonės nėra vieni Visatoje, kaip Marsas iš drėgnos planetos tapo išdžiūvusiu pasauliu ir kokios galimybės atsiveria žmonių skrydžiams į šią planetą.
„Jeigu mums pasiseks, tai bus vienas iš didžiausių visų laikų pasiekimų planetų tyrimuose, - jis sakė žurnalistams. - Mūsų sėkmė pastaruoju metu buvo gana nebloga.“
Tačiau D.McCuistionas perspėjo, kad „tokius darbus išties sunku atlikti“ ir pripažino, kad „Curiosity“ misiją gali nepasisekti.
Pasaulio kosminės agentūros jau nuo 1960 metų siunčia į Marsą zondus, orbitinius modulius, marsaeigius ir kitokiu aparatus, tačiau iki šiol tik mažiau nei 40 proc. tokių misijų buvo sėkmingos, o geriausiai šioje srityje sekėsi NASA.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?12
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą16
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...