NASA mano užfiksavę pirmuosius visatoje susidariusius objektus

Manoma, kad NASA kosminiu teleskopu pavyko beprecedenčiu tikslumu užfiksuoti pirmuosius visatoje susiformavusius objektus.

Blyškūs objektai, kuriuos NASA „Spitzer“ kosminis teleskopas nufotografavo infraraudonojoje šviesoje, gali būti didžiulės masyvios žvaigždės ar juodosios skylės. Tačiau jos per toli, kad būtų matomos atskirai, praneša space.com.

Manoma, kad Didysis sprogimas prieš 13,7 mlrd. metų davė pradžią visatai. Iš pradžių ji buvo per karšta ir per tanki, kad dalelės būtų stabilios, tačiau tuomet susiformavo pirmieji kvarkai, kurie susijungė ir sudarė protonus bei neutronus. Galiausiai atsirado pirmieji atomai. Po maždaug 500 mln. metų ėmė formuotis pirmosios žvaigždės, galaktikos ir juodosios skylės.

Mokslininkai dar negali patvirtinti, kad šie objektai, kuriuos jie mato, yra iš ankstyvosios visatos, tačiau teigia, kad tai labiausiai tikėtinas paaiškinimas.

„Šie objektai turėjo būti nepaprastai ryškūs. Mes negalime tiesiogiai atmesti paslaptingų šios šviesos šaltinių, kurie gali būti netolimoje visatoje, tačiau dabar tampa vis labiau tikėtina, kad mes žvilgtelėjome į senovinę epochą“, – teigė Alexanderis Kashlinsky iš NASA Goddardo kosminių skrydžių centro Greenbelte.

„Spitzer“ šiuos senovinius darinius užfiksavo po daugiau kaip 400 valandų stebėdamas dvi dangaus sritis. Teleskopas fiksuoja infraraudonąją šviesą, esančią elektromagnetinio spektro ilgų bangų atkarpoje. Tokia šviesa turi mažiau energijos nei regimoji.

Tyrėjai iš nuotraukų visų pirma pašalino visas žinomas žvaigždes ir galaktikas. Tai, kas liko, buvo darinys, kuris savo struktūra atitiko įsivaizdavimą, kaip labai tolimi objektai sudarė telkinius.

Šviesa, kurią „Spitzer“ užfiksavo, greičiausiai keliavo milijardus metų, kol mus pasiekė. Tikriausiai iš pradžių tai buvo regimoji arba ultravioletinė šviesa, tačiau laikui bėgo ji išsitempė ir tapo infraraudonąja.

Nors 2003 metais paleistas „Spitzer“, aplink Saulę keliaujantis neįprasta, paskui Žemę sekančia orbita, padėjo šiuos objektus pastebėti, mokslininkai laukia „James Webb“ kosminio teleskopo, kad galėtų daryti didžiulę pažangą bandydami juos suprasti.

„James Webb“, vadinamas „Hubble“ teleskopo įpėdiniu, yra 8,8 mlrd. dolerių kainuojanti infraraudonųjų spindulių observatorija, kurią ketinama paleisti 2018 metais.

„Tai viena priežasčių, kodėl kuriame „James Webb“ kosminį teleskopą. „Spitzer“ mums pateikia masinančių užuominų, tačiau „James Webb“ mums pasakys, kas iš tiesų slypi eroje, kurioje įsižiebė pirmosios žvaigždės“, – kalbėjo „Spitzer“ programos mokslininkas Glennas Wahlgrenas.

Mokslininkų tyrimas skelbiamas žurnale „The Astrophysical Journal“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių