NASA „Kepler“ atrado planetų sistemą, skriejančią aplink dvi žvaigždes

Kas būtų, jei Žemė ir kitos planetos suktųsi ne aplink vieną žvaigždę (Saulę), o išsyk aplink dvi? NASA kosmine observatorija „Kepler“ tik ką atrado pirmąją stebėjimų istorijoje tokią planetinę sistemą, kurios centre – dvinarė žvaigždė. Iki šiol toks dangaus kūnų darinys buvo tik fantastų vizijose.

Nepraėjus nė metams po dvinarės žvaigždės, aplink kurią skrieja viena planeta (Kepler-16b) atradimo, „Kepler“ teleskopas aptiko dvinarę žvaigždę, aplink kurią skrieja keletas planetų. Dvinarė planetinė sistema yra už 4,9 tūkst. šviesmečių nuo Žemės, Gulbės žvaigždyne.

Šis atradimas įrodo, jog itin sudėtingame dvinarės žvaigždės pasaulyje gali susiformuoti ir egzistuoti po keletą planetų. Savo ruožtu, tai byloja apie planetinių sistemų įvairovę: regis, planetinės sistemos susiformuoja nebūtinai aplink vieną žvaigždę.

Astronomai dvinarėje žvaigždžių „Kepler-47“ sistemoje aptiko dvi planetas. Viena iš jų orbitų centre esančių dviejų žvaigždžių yra maždaug Saulės dydžio, tačiau tik 84 proc.

Saulės šviesumo. Antroji žvaigždė yra gerokai mažesnė – maždaug 1/3 Saulės ir mažiau nei 1 proc. Saulės šviesumo. Žvaigždės viena aplink kitą apsisuka per 7,5 Žemės paros.

„Priešingai nei tuo atveju, kai viena planeta skrieja aplink vieną žvaigždę, dvinarės žvaigždės planetinė sistema priversta skrieti aplink „judantį centrą“, - pasakoja San Diego universiteto astronomijos profesorius, tyrimo autorius Džeromas Orošas (Jerome Orosz). – To pasekmė – intervalai tarp tranzitų ir jų trukmės gali iš esmės keistis: kartais jie gali būti trumpesni, kartais – ilgesni. Būtent jie ir išdavė, jog aptikome planetinę sistemą su dvinare žvaigžde.“

Vidinė – arčiau žvaigždžių tandemo – esanti planeta Kepler-47b žvaigždžių porą apskrieja per 50 Žemės parų. Nors jos per teleskopą įžvelgti, savaime suprantama, neįmanoma, panašu, jog planeta yra pragariškas pasaulis, kurio superįkaitintoje atmosferoje yrantis metanas planetą apgaubia storu dujiniu šydu. Kepler-47b, kurios skersmuo už Žemės didesnis net 3 kartus, yra mažiausia iš visų žinomų dvinarių žvaigždžių planetų.

Išorinė planeta Kepler-47c gimtųjų žvaigždžių duetą apskrieja per 303 paras. Maža to, jos orbita yra vadinamojoje „gyvybės zonoje“ – regione, kuris pasižymi palankiomis sąlygomis, jog čia esančios planetos paviršiuje vanduo būtų skysto būvio. Vis dėlto vargu, ar Kepler-47c yra tinkamas gyvybei: panašu, jog tai – dujinis gigantas, kiek didesnis už mūsiškį Neptūną. Tiesa, šio milžino atmosferą gali sudaryti tankus ir storas vandens debesų šydas.

„Skirtingai nei vientulė mūsų Saulė, daugelis žvaigždžių yra dvinarių arba daugianarių sistemų dalys, kuriose viena aplink kitą sukasi dvi ar daugiau žvaigždžių, - atkreipia dėmesį „Kepler“ misijos vyriausiasis tyrėjas Viljamas Boručkis. – Ir mums nuolat nedavė ramybės klausimas: ar daugianarės žvaigždės turi planetines sistemas? Šis „Kepler“ atradimas liudija, jog jos planetų turi. Tad gyvybei tinkamų planetų paieškose ką tik aptikome naują planetų kategoriją, kuri atveria platesnes gyvybės egzistavimo visatoje perspektyvas.“

„Dvinarės žvaigždės planetinės sistemos atradimas yra fantastiškas atradimas, - pažymi Kalifornijos universiteto Santa Kruze astrofizikas ir planetologas Gregas Laflinas. – Vadovaujantis dabartine planetų formavimosi paradigma, šios planetoms turėjo būti velniškai sunku susiformuoti. Tikiu, jog teoretikai (ir aš pats) grįš prie vadovėlių, nes reikės patobulinti planetų formavimosi iš protoplanetinių dulkių diskų sampratą.“


Šiame straipsnyje: NASAKeplerastronomijaKosmosas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kuo nustebins „Mokslo sala“?
    Kuo nustebins „Mokslo sala“?

    Praėjusį ketvirtadienį iš penkių senojo žemyno valstybių atvykę profesionalai padėjo stiprius pamatus Kaune planuojamo mokslo populiarinimo centro koncepcijos sukūrimui. Intensyvią sesiją Kaune surengę mokslo centrų ekspertai galutinius sav...

    5
  • „Facebook“ griežtina kovą su propaganda
    „Facebook“ griežtina kovą su propaganda

    „Facebook“ ketvirtadienį pranešė griežtinantis saugumą, siekiant atremti vyriausybių ir kitų subjektų pastangas skleisti dezinformaciją ar manipuliuoti diskusijomis dėl politinių priežasčių. ...

    3
  • NASA erdvėlaivis sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų
    NASA erdvėlaivis sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų

    Bepilotis NASA aparatas „Cassini“ sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų, nors kurį laiką buvo dingęs ryšys su Žeme, bet vėliau jis atgijo, pranešė JAV kosmoso tyrimų agentūra ketvirtadienį. ...

  • „Mokslo sriuba“: keturi būdai panaudoti mūsų nuotekose esantį dumblą
    „Mokslo sriuba“: keturi būdai panaudoti mūsų nuotekose esantį dumblą

    Pagalvoję apie miestų nuotekų valymo procesą, daugelis pirmiausia įsivaizduojame nosį riečiantį kvapą, ištisus kalnus po valymo likusių atliekų. ...

  • Jauni išradėjai griauna mitus, kad chemija – baubas, o fizika – džiunglės
    Jauni išradėjai griauna mitus, kad chemija – baubas, o fizika – džiunglės

    Agurkų sėklos languose, stiklainiuose spalvotos salotos, o termostate pačių augintos bakterijos – taip atrodo VII forto kazematų laboratorija, kur jaunieji išradėjai griauna mitus, esą chemija – baubas, o fizika – džiunglės. ...

  • Pirmajam Lietuvos lazeriui įsižiebti padėjo kelnės
    Pirmajam Lietuvos lazeriui įsižiebti padėjo kelnės

    Dabar Lietuva pasaulyje pirmauja mokslinių lazerių srityje. Tačiau pirmojo lazerio įžiebimas prieš daugiau nei penkiasdešimt metų tai padariusiam fizikui prof. Juozui Vidmančiui Vaitkui  primena anekdotinę istoriją. „[Soviet...

  • Sporto halėje e-sportininkai rungėsi dėl tūkstantinių prizų
    Sporto halėje e-sportininkai rungėsi dėl tūkstantinių prizų

    Penktadienį prasidėjo 10 dienų truksiantis informatiškiausias studentų festivalis „InfoShow“. Tradiciškai renginių maratoną pradėjo jau penkioliktus metus rengiama elektroninio sporto fiesta „InfoShow Lan Party“. Le...

  • „Galaxy S8“ prieš „iPhone“: kuris pranašesnis?
    „Galaxy S8“ prieš „iPhone“: kuris pranašesnis?

    Varle.lt specialistų manymu, naujieji „Samsung“ flagmanai tikrai gali drąsiai pretenduoti į geriausių 2017 metų išmaniųjų telefonų titulą. Pagal kai kuriuos parametrus jie lenkia net naujausią „Apple“ išmanųjį....

    1
  • „Galaxy A5 <span style=color:red;>(2017)</span>“: kuo išskirtinis?
    „Galaxy A5 (2017)“: kuo išskirtinis?

    Praeitų metų „Samsung Galaxy A“ išmaniųjų telefonų serija dizaino požiūriu buvo labai vykusi. Telefonai atrodė labai stilingai, nors, pagal charakteristikas, šiek tiek nusileisdavo kai kuriems kinų analogams. Tenka pripažint...

  • Pokytis evoliucijoje: rasti seniausi pasaulyje grybai?
    Pokytis evoliucijoje: rasti seniausi pasaulyje grybai?

    Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) atsitiktinai aptiktos fosilijos turbūt yra seniausi kada nors rasti grybai, daug senesni, nei iki šiol žinoti mokslui, ir dėl jų tenka perrašyti šių organizmų, kurie nėra nei augalai, nei gyvūnai, ...

Daugiau straipsnių