Mokslinių atradimų amžius baigiasi?

Mokslinių atradimų era artėja prie pabaigos, mat dėl ribotų žmogaus protinių sugebėjimų tolesni moksliniai laimėjimai taps nebeįmanomi.

Ekspertų teigimu, „žemai kabantys mokslinių žinių vaisiai“, tokie kaip judėjimo ir traukos dėsniai, ankstesniuose amžiuose nuskinti naudojant paprastus metodus, o sunkiai atskleidžiamų problemų sprendimas paliktas šių laikų mokslininkams, rašo telegraph.co.uk.

Mokslo neištirtos sritys dabar tokios sudėtingos, kad greitai taps nebeįmanoma daryti atradimus, kurie padėtų žmogui geriau suprasti pasaulį, sako mokslininkai.

Be to, neišspręstos problemos yra tokios painios, kad joms spręsti reikia vis galingesnių įrengimų, tokių, kaip Didysis hadronų greitintuvas. O šie įrengimai ilgainiui taps tokie sudėtingi, kad bus neįmanoma juos sukonstruoti.

Britanijoje įkurto Atvirojo universiteto fizikos garbės profesorius Russellas Stannardas tvirtina, kad nors jau egzistuojančios mokslinės žinios ir toliau bus naujai pritaikomos, „naujų žinių apie fundamentalius gamtos dėsnius ir pasaulio sudedamąsias dalis nebebus gaunama“.

„Mes gyvename moksliniame amžiuje, o tai laiko tarpas, kuris tam tikroje stadijoje pasibaigs. Ir tai įvyks ne tuomet, kai atrasime viską apie pasaulį, bet tuomet, kai atrasime viską, ką sugebame suprasti“, – kalbėjo jis.

Savo naujoje knygoje „The End of Discovery“ R. Stannardas teigia, kad nerealu siekiant naujų mokslinių laimėjimų statyti vis didesnius ir galingesnius mechanizmus. M teorijos, kuri, anot Stepheno Hawkingo, geriausiai paaiškina Visatos sudėtį, negalima patikrinti be dalelių greitintuvo, kuris savo dydžiu prilygtų galaktikai, mano profesorius.

Šios nuomonės laikosi ir apie mokslą rašantis amerikietis George`as Johnsonas, kurio naujausioje knygoje „ The 10 Most Beautiful Experiments“ aprašomi novatoriški atradimai, padaryti naudojant paprasčiausius metodus.

Knygoje aprašoma, kaip Galileo, lenta ridendamas obuolius, atrado judėjimo dėsnius, o Isaacas Newtonas, naudodamas prizmes, studijavo spalvos prigimtį.

„Jaučiau poreikį sugrįžti prie elementarių dalykų, į laikus, kai vienas žmogus, naudodamasis savo protu ir dviem rankomis, galėjo sukurti aparatą, užduodantį klausimą gamtai ir sulaukiantį aiškaus, vienareikšmiško atsakymo“, – BBC stočiai „Radio 4“ kalbėjo G. Johnsonas.

Tačiau jis įsitikinęs, kad tokie fundamentalūs atradimai yra vis sunkiau pasiekiami, mat dar egzistuojančių Visatos paslapčių neįmanoma ištyrinėti be didžiulės mokslininkų komandos ir sudėtingų technologijų.

Tačiau ne visi ekspertai sutinka su nuomone, kad artėja mokslinių atradimų saulėlydis. Britanijos Karališkosios draugijos prezidentas Martinas Reesas mano, kad vis dar neužduota daugybė svarbių klausimų apie Visatos turinį, žmogaus genetiką ir tai, kaip Žemėje atsirado gyvybė.

„Visi šie dalykai priklauso nuo gausesnių duomenų, juos rinkti labai padeda kompiuteriai. Tačiau manau, kad gali būti tokių realybės aspektų, kurių negalime suprasti ar klausimų, kurių negalime užduoti“, – kalbėjo jis.

„Taip, kaip beždžionėms nerūpi tai, kaip jos evoliucionavo, o mes suprantame darvinizmą, taip gali būti problemų, kurių mes nesugebame suvokti. Taigi sutinku su Russellu dėl to, kad gali egzistuoti tokių realybės aspektų, kurie žmogaus smegenims neįkandami, bet galbūt mums galėtų padėti kompiuteriai“, – pridūrė mokslininkas.


Šiame straipsnyje: išradimaiišradimas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių