Mokslininkas prof. M. K. Bogdalas: Europa „išrado“ romus

Romų diskriminacija prasidėjo kaip būdas europiečiams pabrėžti savo modernybę, teigia Vokietijos mokslininkas Klausas-Michaelis Bogdalas, už savo tyrimą laimėjęs prestižinį Leipcigo knygų mugės prizą.

Kaip praneša Vokietijos transliuotojas „Deutsche Welle“, romai Europoje gyvena jau daugiau nei 600 metų: beveik visą laiką ši tauta persekiota, įžeidinėta, jai primesti žiaurūs necivilizuotų vagių ir apgavikų stereotipai.

Kaip visa tai įvyko paaiškina Vokietijos literatūros profesorius Klausas-Michaelas Bogdalas knygoje „Europa erfindet die Zigeuner. Eine Geschichte von Faszination und Verachtung“ (liet. Europos romų išradimas: kultūrinės prievartos istorija). Už savo studiją autorius apdovanotas vienu svarbiausių Vokietijos literatūros apdovanojimu: Leipcigo knygų mugės prizu už europietiškumo supratimą.

Manoma, kad romai į Europą iš Indijos atvyko XV a., tuomet jie vadinti „gypsies“ angliškai, „gitanos“ ispaniškai, Vokietijos dokumentuose jie įvardinti „gens Ciganorum“. Kaip skelbia Valstybinė lietuvių kalbos komisija, tautovardis čigõnas, kilęs iš graikų kalbos žodžio atsiganos, į lietuvių kalbą pateko per slavų kalbas („цыгaн“), jau vartojamas lietuvių kalboje keturis šimtus metų. „Didžiajame lietuvių kalbos žodyne“ yra apie dvidešimt bendrašaknių žodžių, neturinčių jokios neigiamos reikšmės.

Naujieji atvykėliai suvokti kaip keliantys pavojų, nes jie buvo kitokie. Jiems atvykus daug spekuliuota apie romų kilmę bei apie jų nomadišką gyvenimo būdą. Dėl pastarosios jų gyvenimo būdo aplinkybės romai suvokti kaip dykumų ar stepių klajokliai, o tai europiečiams asocijavosi su invazija, žemės grobimu ir kultūriniu atsilikimu.

Kaip teigia prof. M. K. Bogdalas, maždaug šiuo laikotarpiu Europoje stebimas ir perėjimas – dažnai lydimas ir žiaurumų – iš viduramžių į modernią erą. Pasak autoriaus, romai paprasčiausiai tapo šios modernizacijos aukomis.

Visuomenė, mano M. K. Bogdalas, atskyrė save nuo šių praeitimi dvelkiančių atvykėlių ir taip įrodė savo modernumą. Tai pavyko gana lengvai, nes romai neturėjo savo literatūrinės tradicijos, jiems lengvai buvo galima primesti įvairias klišes.

Autorius savo tyrime rėmėsi įvairiais Europos literatūros ir meno kūriniais, kuriuose reprezentuoti romai. Tyrime autorius nagrinėjo ir ankstyvuosius XV a. dokumentus, kuriuose aprašomas jų atvykimas į Europą, ir XIX a. literatūra, kurioje romų gyvenimo būdas romantizuotas, atsiminimais apie holokaustą bei literatūra, sukurta jau po Antrojo pasaulinio karo.


Šiame straipsnyje: Romaieuropos istorijaRumunija

NAUJAUSI KOMENTARAI

as

as portretas
Gal galite kas nors pasakyti ka gero padare tie cigonai,kad juos reiketu gerbti?

smalsu

smalsu portretas
Įdomu, kaip čigonai tapo romais? 5 amžius buvo čigonais ir dabar še tau... Gal tuoj lietuviai irgi taps sarmatais?

jeigu

jeigu  portretas
per tiek metu nieko gero nepadare,tai nelabai tikiu,kad kazka padarys ir ateity..siaip visos tos etiketes ne is nieko.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių