Mokslininkai žada premiją už mįslės apie užšąlantį vandenį įminimą

Tai sudėtingas klausimas, kuris glumino žymiausius mokslininkus ir net nepasidavė tokiems didiems mąstytojams kaip Aristotelis.

Tačiau galiausiai mokslininkus taip įsiutino neįminta mįslė, kodėl karštas vanduo užšąla greičiau nei šaltas, kad jie atsakymą pateikusiam asmeniui žada piniginį atlygį, rašo britų „Daily Mail“.

Britanijos Karališkoji chemijos draugija pasiūlė 1 tūkst. svarų (4,3 tūkst. litų) premiją tam, kuris pateiks įtikinamą šio reiškinio paaiškinimą.

Mokslinė problema, kuri pavadinta Mpembos efektu, buvo neįveikiama ir Francis Baconui bei Rene Descartesui.

Tokį pavadinimą problema gavo 1968 metais, kai Tanzanijos studentas Erasto Mpemba ją pateikė jo mokykloje viešėjusiam dėstytojui.

E. Mpemba, kuris šią problemą tyrinėjo penkerius metus, profesoriaus Deniso Osborne`o iš Dar es Salaamo universiteto paklausė: „Jei paimi dvi vienodas talpas su vienodu vandens kiekiu, tačiau vienas jų yra 35, o kitas 100 laipsnių, ir įdedi juos į šaldiklį, tas, kurio temperatūra buvo 100 laipsnių Celsijaus, užšąla pirmas. Kodėl?“

Profesorius nesugebėjo atsakyti į pateiktą klausimą, o kitais metais paskelbė šiai problemai skirtą straipsnį, kuriame ją vadino „Mpembos efektu“.

Karališkosios chemijos draugijos atstovas ryšiams su visuomene Brianas Emsley teigė, kad premijos laimėtojas „turės pateikti įtikinančius argumentus ir pasitelkti kūrybinį mąstymą“.

Manoma, kad prie šio reiškinio prisideda daug įprastų fizikinių efektų, tačiau galutinai taip ir nepavyko įrodyti, kad kuris nors jų būtų šio reiškinio priežastimi.

Efektui paaiškinti siūlytos garavimo, konvekcijos ir peršaldymo teorijos, tačiau ši problema vis dar lieka neišspręsta.

Visuomenės atstovai savo paaiškinimus gali pateikti iki liepos 30 dienos. Jie varžysis su mokslininkais iš viso pasaulio, kurie taip pat bandys įminti šią mįslę.



NAUJAUSI KOMENTARAI

sigitas

sigitas portretas
Kiekvienam pradinukui aišku,kad kuo didesnis temperatūrų skirtumas tuo greiėiau garuojama ,o kad neišgaruotų greičiau virsta ledu Karšto vandens didesnės molekulės ,nuo to taip pat priklauso ledo virsmas Su pagarba AnicetasP

Kas Kas

Kas Kas portretas
Kažkada senai mokslininkai atliko bandymą ir nustatė. kad absoliučios ramybės būsenoje ir prie didžiulės minusinės temperatūros (dirbtinai sukurtos sąlygos) vanduo neužšala, o jį tik sujudinus, akimirksniu sustingsta į ledą. Kaip, kitame komentare čia jau ir buvo minėta, karšto vandens molekulės yra didesnės, o vykstant konvekcijai, kuri dėl sąlyginai didelio temperatūrų skirtumo vyksta greitai, palyginus su šaltu vandeniu toje pačioje temperatūroje, pradeda atšalinėti didesnės karšto vandens molekulės (vadinasi didesnis vandens kiekis), o konvekcijos greitis tam pasitarnauja, kaip akseleratorius- vyksta gerogai greitesnis atšalomo procesas, nes gerokai didesniu greičiu inde "sukasi vanduo" inde ir dalelės kurios atšalinėja yra didesnės.

vidma

vidma  portretas
tai ko gi jus vyrai tilite eikit ir paimkit ta stuka svaru ..... O ne komentarose rasinet kaip kokie luzeriai .ar as :)
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių