Mokslininkai stebėjo, kaip gimsta jauniausia visatos žvaigždė

Jeilio ir Harvardo mokslininkai, naudodami specialų NASA teleskopą, stebėjo, kaip gimsta jauniausia ir naujausia visatos žvaigždė, rašo lrt.lt.

Astronomai nustatė, kad jauniausia žvaigždė yra Persėjo žvaigždžių formavimosi regione, nuo Paukščių tako nutolusiame maždaug per 800 šviesmečių, rašo telegraph.co.uk.

Nepaisant mažo jos dydžio, mokslininkai užfiksavo tikslų momentą, kai

 

žvaigždė, vadinama L1448-IRS2, gimė. Tai kol kas detaliausias iki šiol žvilgsnis į žvaigždės gimimą. Jo negalima pamatyti plika akimi ar mėgėjiška astronomų technika.

Iš žvaigždės dydžio mokslininkai sprendžia, kad tai ankstyviausia jos formavimosi stadija. Ji pastebima tik dėl įspūdingų dujų darinių, esančių aplink ją.

Žvaigždę šiais metais aptiko Jeilio universiteto, Harvardo-Smithsonijaus astrofizikos centro ir Maxo Plancko astronomijos instituto Vokietijoje mokslininkai.

Naudodami NASA „Spitzer“ kosminį teleskopą, mokslininkai padarė nepaprastų žvaigždės nuotraukų.

Straipsnį leidinyje „Astrophysical Journal“ paskelbusi mokslininkų komanda teigia, kad žvaigždė dar nėra visiškai išsivysčiusi.

Anot jų, ji „tik pradėjo traukti medžiagą iš ją supančio dujų ir dulkių apvalkalo“. Žvaigždę pavyko aptikti tik dėl silpnos šviesos, kurią skleidžia ją supančius dujos.

 

„Labai sunku aptikti žvaigždžių formavimosi stadijoje esančius objektus, nes jie labai trumpalaikiai ir spinduliuoja labai mažai šviesos“, – teigė tyrimui dalyvavęs Jeilio mokslininkas Xuepeng Chen.

„Žvaigždes apibrėžia jų masė, tačiau mes vis dar nežinome, kurioje formavimosi stadijoje ji įgauna didžiausią masę“, – pridūrė astronomas iš Jeilio universiteto Hectoras Arce`as.

Ekspertai mano, kad žvaigždės formuojasi iš didelių, šaltų ir tankių dujų ir dulkių regionų, vadinamų molekuliniais debesimis, kurie pasklidę po visą visatą. Mokslininkai mano, kad atrastoji žvaigždė yra tarp dviejų formavimosi fazių.

Pirmojoje ypač tankus molekulinio debesies regionas pradeda spiestis, o antrojoje, kai gravitacija pritraukia pakankamai medžiagos, iš supančio apvalkalo susiformuoja tankus, karštas branduolys.

Dauguma protožvaigždių yra maždaug 1–10 kartų ryškesnės už Saulę, jas supa didelį dulkių apdangalai, kurie infraraudonoje šviesoje švyti. Mokslininkai mano, kad rastoji žvaigždė yra per blanki, kad galėtų būti vadinama tikra „protožvaigžde“.

Kadangi žvaigždė iš savo centro dideliu greičiu išskiria dujų srautus, jie nusprendė, kad „ji jau įgavo tam tikrą preliminarią masę, taigi pirmoji fazė jau pasibaigus“.

Mokslininkai tikisi, kad naudodami naująjį „Herschel“ kosminį teleskopą, paleistą gegužę, galės aptikti ir daugiau panašių žvaigždžių.


Šiame straipsnyje: Žvaigždėsplanetosastrologija

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kuo nustebins „Mokslo sala“?
    Kuo nustebins „Mokslo sala“?

    Praėjusį ketvirtadienį iš penkių senojo žemyno valstybių atvykę profesionalai padėjo stiprius pamatus Kaune planuojamo mokslo populiarinimo centro koncepcijos sukūrimui. Intensyvią sesiją Kaune surengę mokslo centrų ekspertai galutinius sav...

    5
  • „Facebook“ griežtina kovą su propaganda
    „Facebook“ griežtina kovą su propaganda

    „Facebook“ ketvirtadienį pranešė griežtinantis saugumą, siekiant atremti vyriausybių ir kitų subjektų pastangas skleisti dezinformaciją ar manipuliuoti diskusijomis dėl politinių priežasčių. ...

    3
  • NASA erdvėlaivis sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų
    NASA erdvėlaivis sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų

    Bepilotis NASA aparatas „Cassini“ sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų, nors kurį laiką buvo dingęs ryšys su Žeme, bet vėliau jis atgijo, pranešė JAV kosmoso tyrimų agentūra ketvirtadienį. ...

  • „Mokslo sriuba“: keturi būdai panaudoti mūsų nuotekose esantį dumblą
    „Mokslo sriuba“: keturi būdai panaudoti mūsų nuotekose esantį dumblą

    Pagalvoję apie miestų nuotekų valymo procesą, daugelis pirmiausia įsivaizduojame nosį riečiantį kvapą, ištisus kalnus po valymo likusių atliekų. ...

  • Jauni išradėjai griauna mitus, kad chemija – baubas, o fizika – džiunglės
    Jauni išradėjai griauna mitus, kad chemija – baubas, o fizika – džiunglės

    Agurkų sėklos languose, stiklainiuose spalvotos salotos, o termostate pačių augintos bakterijos – taip atrodo VII forto kazematų laboratorija, kur jaunieji išradėjai griauna mitus, esą chemija – baubas, o fizika – džiunglės. ...

  • Pirmajam Lietuvos lazeriui įsižiebti padėjo kelnės
    Pirmajam Lietuvos lazeriui įsižiebti padėjo kelnės

    Dabar Lietuva pasaulyje pirmauja mokslinių lazerių srityje. Tačiau pirmojo lazerio įžiebimas prieš daugiau nei penkiasdešimt metų tai padariusiam fizikui prof. Juozui Vidmančiui Vaitkui  primena anekdotinę istoriją. „[Soviet...

  • Sporto halėje e-sportininkai rungėsi dėl tūkstantinių prizų
    Sporto halėje e-sportininkai rungėsi dėl tūkstantinių prizų

    Penktadienį prasidėjo 10 dienų truksiantis informatiškiausias studentų festivalis „InfoShow“. Tradiciškai renginių maratoną pradėjo jau penkioliktus metus rengiama elektroninio sporto fiesta „InfoShow Lan Party“. Le...

  • „Galaxy S8“ prieš „iPhone“: kuris pranašesnis?
    „Galaxy S8“ prieš „iPhone“: kuris pranašesnis?

    Varle.lt specialistų manymu, naujieji „Samsung“ flagmanai tikrai gali drąsiai pretenduoti į geriausių 2017 metų išmaniųjų telefonų titulą. Pagal kai kuriuos parametrus jie lenkia net naujausią „Apple“ išmanųjį....

    1
  • „Galaxy A5 <span style=color:red;>(2017)</span>“: kuo išskirtinis?
    „Galaxy A5 (2017)“: kuo išskirtinis?

    Praeitų metų „Samsung Galaxy A“ išmaniųjų telefonų serija dizaino požiūriu buvo labai vykusi. Telefonai atrodė labai stilingai, nors, pagal charakteristikas, šiek tiek nusileisdavo kai kuriems kinų analogams. Tenka pripažint...

  • Pokytis evoliucijoje: rasti seniausi pasaulyje grybai?
    Pokytis evoliucijoje: rasti seniausi pasaulyje grybai?

    Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) atsitiktinai aptiktos fosilijos turbūt yra seniausi kada nors rasti grybai, daug senesni, nei iki šiol žinoti mokslui, ir dėl jų tenka perrašyti šių organizmų, kurie nėra nei augalai, nei gyvūnai, ...

Daugiau straipsnių