- LRT.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kai kurios Vincento van Gogho paveikslo „Gėlės mėlynoje vazoje“ dalys bėgant laikui paslaptingai pakeitė spalvą. Dabar mokslininkai išsiaiškino, kodėl taip nutiko.
Dažų ir apsauginio lako, kuriuo, kaip manoma, paveikslas padengtas po menininko mirties 1890 metais, cheminė reakcija jo ryškiai geltonas gėles pavertė pilkai oranžinėmis.
Cheminė degradacija vyko pačioje dažų ir lako sandūroje, pridūrė tyrėjai.
V. van Goghas „Gėles mėlynoje vazoje“ nutapė 1887 metais Paryžiuje. XX amžiaus pradžioje paveikslą įsigijo Kröller-Müller muziejus Nyderlanduose. Kaip ir daugelis to meto paveikslų, šis taip pat buvo padengtas, kaip manyta, apsauginiu laku, rašo LiveScience.com.
Tačiau 2009 metais paveikslą konservuojant, „jo dalyse, tapytose kadmio geltonais dažais, aptikta neįprasta pilka tamsi pluta“, teigė muziejaus restauratorius Margje Leeuwesteinas.
Šis spalvos pokytis glumino, mat neatrodė, kad tai paprasčiausiai senstančios lako dangos rezultatas. „Lakas bėgant laikui gali paruduoti ir visoms spalvoms suteikti tamsesnį toną“, – teigė tyrėjas Koenas Janssensas iš Antverpeno universiteto Belgijoje.
Tyrėjų komanda ankstesniame tyrime nustatė, kad dviejuose kituose V. van Gogho paveiksluose ryškiai geltona spalva patamsėjo dėl fotooksidacijos.
„Tačiau kai patamsėja tik lakas, bet jis chemiškai nereaguoja su žemiau esančiais dažai, jį galima gana lengvai pašalinti, o originalios ryškios paveikslo spalvos vėl taps matomos“, – pridūrė K.Janssensas.
Tačiau, anot jo, šiuo atveju dažai po laku taip pat tapo trapūs, o bet kokie bandymai laką pašalinti buvo nesėkmingi – kartu su laku pasišalino ir pilka pluta.
Norėdami nepažeisti paveikslo ir nustatyti kaltininką, muziejaus ekspertai paėmė du mikroskopinius paveikslo dažų mėginius. K. Janssensas su kolegomis, naudodami galingus, bet mikroskopinius rentgeno spindulių srautus, bandė nustatyti jų cheminę sudėtį bei struktūrą dažų ir lako sąlyčio taške. Vietoj permatomų kadmio sulfato junginių, kurių galima tikėtis vykstant dažų oksidacijai, jie rado švino sulfato junginių. (Kai ant dažų krinta ultravioletinė ir mėlyna šviesa, dėl taip vadinamos fotooksidacijos iš kadmio geltonos spalvos dažų išlaisvinami kadmio ir sulfato jonai.)
Anot tyrėjų, atrodytų, jog neigiamą krūvį turintys sulfato jonai susijungė su švino jonais iš lako ir suformavo anglezitą – nepermatomą švino sulfato junginį. Švinas greičiausiai atsirado iš švino turinčios džiūvimo priemonės – džioviklio, pridėto į laką.
Kad V. van Gogho paveikslas būtų apsaugotas nuo tolesnio irimo, K. Janssensas siūlo imtis dvejopų veiksmų. Kadangi procesą paskatina fotooksidacija, jis siūlo kūrinį laikyti silpniau apšviestą. Be to, jis siūlo naudoti „modernesnį laką“, kuris stabilesnis nei naudotas anksčiau.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?11
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...