Mokslininkai mano aptikę seniausią dinozaurą

Maždaug Labradoro retriverio dydžio gyvis ilgu kaklu ir ilga uodega gali būti seniausias žinomas dinozauras, teigia tyrėjai, analizavę 4 dešimtmetyje Tanzanijoje aptiktus suakmenėjusius kaulus.

Tais laikais, kai dinozauras, pavadintas Nyasasaurus parringtoni, vaikščiojo Žeme, ji turėjo atrodyti kitaip nei dabar. Jis gyveno prieš 240–245 mln. metų, kai planetos kontinentai dar buvo sukibę ir sudarė sausumos masyvą Pangėją. Tanzanija turėjo būti pietiniame Pangėjos krašte, kuris taip pat apėmė Afriką, Pietų Ameriką, Antarktidą ir Australiją.

Greičiausiai gyvis stovėjo stačias, jo ilgis siekė 2–3 metrus, 1 metrą – ties klubu, jis galėjos sverti 20–60 kilogramų, rašo LiveScience.com.

„Jei Nyasasaurus parringtoni nėra seniausias dinozauras, tuomet jis artimiausias iki šiol rastas giminaitis“, – teigė tyrimo vadovas Sterlingas Nesbittas iš Vašingtono universiteto.

Šie atradimai, skelbiami žurnale „Biology Letters“, dinozaurų giminės liniją pastumia dar 10–15 metų atgal, iki pat Viduriniojo triaso, kuris buvo prieš maždaug 245– 228 mln. metų.

Tyrimas remiasi vos keliais kaulais – žastikauliu ir šeštuoju slanksteliu, tačiau S. Nesbittas pažymėjo, kad didžioji dalis to, ką žinome apie dinozaurus, gauta iš panašaus skaičiaus fosilijų. Beveik pilni dinozaurų skeletai aptinkamai labai retai.

Atlikdami šį tyrimą, mokslininkai turėjo nustatyti, ar kaulai iš tiesų priklausė dinozaurui, ir kaip seniai jis gyveno.

Jie fosilijas datavo pagal uolienų sluoksnį, kuriame jos rastos, ir sluoksnių, esančių apačioje ir viršuje, metus (bėgant laikui, virš palaikų susikaupia nuosėdų sluoksniai, taigi vertikalus jų pjūvis yra tarsi laiko linija, vedanti į praeitį).

Tyrėjai taip pat nagrinėjo uolienų sluoksnius, kuriuose buvo panašūs gyvūnų palaikai, rastus kitose pasaulio vietose.

Tai, kad rastas gyvis yra dinozauras, leidžia tvirtinti keletas detalių. Pavyzdžiui, dinozaurai augo labai sparčiai, o žastikaulio skerspjūvis leidžia manyti, kad kaulo audinys gulė be jokios tvarkos. Tai – spartaus augimo ženklas.

„Iš kaulų audinio galime pasakyti, kad Nyasasaurus turėjo daug kaulų ląstelių ir kraujagyslių. Tiek kaulų ląstelių ir kraujagyslių matome tik tuose gyvūnuose, kurie auga greitai, pavyzdžiui, kai kuriuose žinduoliuose ar paukščiuose“, – teigė tyrimo bendraautorė Sarah Werning iš Kalifornijos universiteto Berklyje.

Pastebėta, kad žastikaulio viršus smarkiai padidėjęs, taigi tai turėjo būti vieta, kur prisitvirtinę rankos raumenys.

„Tai tarsi peties raumens atitikmuo pas dinozaurą“, – teigė S. Nesbittas ir pridūrė, kad „tik ankstyvieji dinozaurai tokiu bruožu pasižymi.“

Stuburinių paleontologas ir geologas Hansas Dieteris Suesas, kuris tyrime nedalyvavo, sutinka su datavimu ir tai, kad palaikai priklauso dinozaurui.

„Pirmą kartą kaulus pamačiau 8 dešimtmetyje, kai velionis Alanas Charigas (vienas tyrimo bendraautorių) man juos parodė. Tuo metu nė vienas iš jo kolegų nesutiko, kad dinozaurai galėjo atsirasti tokiame ankstyvame geologiniame laikotarpyje“, – teigė jis.

Mokslininkas pridūrė, kad reikia pilnesnių palaikų, kad būtų galima patvirtinti Nyasasaurus ir kitų dinozaurų ryšį.

Paleontologai jau maždaug 150 metų kėlė mintį, kad dinozaurai egzistavo Viduriniojo triaso periode, o seniausios dinozaurų fosilijos siekia Vėlyvojo triaso periodą. Tačiau šie įrodymai kelia daug neaiškumų, mat išvados remiasi tik į dinozaurų panašiais kojų įspaudais ar labai fragmentiškomis fosilijomis. Pėdsakus gali būti sunku interpretuoti, nes juo galėjo palikti ir kiti gyvūnai, tuo metu vaikščioję žemės paviršiumi.

„Iki šio atradimo visi seniausi dinozaurai buvo vienodo amžiaus ir rasti toje pačioje vietoje Argentinoje. Toms nuosėdoms – maždaug 230 mln. metų. Taigi tai dinozaurų ar artimų jų giminaičių liniją pastumia iki pat Viduriniojo triaso. Tai geriausias vVduriniojo triaso dinozauro įrodymas“, – teigė S. Nesbittas.

Jis tikisi, kad šis atradimas paskatins ir kitus paleontologus, kasinėjančius Viduriniojo triaso laikotarpio uolienas, ieškoti dinozaurų, o tiksliau – jų fosilijų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kuo nustebins „Mokslo sala“?
    Kuo nustebins „Mokslo sala“?

    Praėjusį ketvirtadienį iš penkių senojo žemyno valstybių atvykę profesionalai padėjo stiprius pamatus Kaune planuojamo mokslo populiarinimo centro koncepcijos sukūrimui. Intensyvią sesiją Kaune surengę mokslo centrų ekspertai galutinius sav...

    5
  • „Facebook“ griežtina kovą su propaganda
    „Facebook“ griežtina kovą su propaganda

    „Facebook“ ketvirtadienį pranešė griežtinantis saugumą, siekiant atremti vyriausybių ir kitų subjektų pastangas skleisti dezinformaciją ar manipuliuoti diskusijomis dėl politinių priežasčių. ...

    3
  • NASA erdvėlaivis sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų
    NASA erdvėlaivis sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų

    Bepilotis NASA aparatas „Cassini“ sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų, nors kurį laiką buvo dingęs ryšys su Žeme, bet vėliau jis atgijo, pranešė JAV kosmoso tyrimų agentūra ketvirtadienį. ...

  • „Mokslo sriuba“: keturi būdai panaudoti mūsų nuotekose esantį dumblą
    „Mokslo sriuba“: keturi būdai panaudoti mūsų nuotekose esantį dumblą

    Pagalvoję apie miestų nuotekų valymo procesą, daugelis pirmiausia įsivaizduojame nosį riečiantį kvapą, ištisus kalnus po valymo likusių atliekų. ...

  • Jauni išradėjai griauna mitus, kad chemija – baubas, o fizika – džiunglės
    Jauni išradėjai griauna mitus, kad chemija – baubas, o fizika – džiunglės

    Agurkų sėklos languose, stiklainiuose spalvotos salotos, o termostate pačių augintos bakterijos – taip atrodo VII forto kazematų laboratorija, kur jaunieji išradėjai griauna mitus, esą chemija – baubas, o fizika – džiunglės. ...

  • Pirmajam Lietuvos lazeriui įsižiebti padėjo kelnės
    Pirmajam Lietuvos lazeriui įsižiebti padėjo kelnės

    Dabar Lietuva pasaulyje pirmauja mokslinių lazerių srityje. Tačiau pirmojo lazerio įžiebimas prieš daugiau nei penkiasdešimt metų tai padariusiam fizikui prof. Juozui Vidmančiui Vaitkui  primena anekdotinę istoriją. „[Soviet...

  • Sporto halėje e-sportininkai rungėsi dėl tūkstantinių prizų
    Sporto halėje e-sportininkai rungėsi dėl tūkstantinių prizų

    Penktadienį prasidėjo 10 dienų truksiantis informatiškiausias studentų festivalis „InfoShow“. Tradiciškai renginių maratoną pradėjo jau penkioliktus metus rengiama elektroninio sporto fiesta „InfoShow Lan Party“. Le...

  • „Galaxy S8“ prieš „iPhone“: kuris pranašesnis?
    „Galaxy S8“ prieš „iPhone“: kuris pranašesnis?

    Varle.lt specialistų manymu, naujieji „Samsung“ flagmanai tikrai gali drąsiai pretenduoti į geriausių 2017 metų išmaniųjų telefonų titulą. Pagal kai kuriuos parametrus jie lenkia net naujausią „Apple“ išmanųjį....

    1
  • „Galaxy A5 <span style=color:red;>(2017)</span>“: kuo išskirtinis?
    „Galaxy A5 (2017)“: kuo išskirtinis?

    Praeitų metų „Samsung Galaxy A“ išmaniųjų telefonų serija dizaino požiūriu buvo labai vykusi. Telefonai atrodė labai stilingai, nors, pagal charakteristikas, šiek tiek nusileisdavo kai kuriems kinų analogams. Tenka pripažint...

  • Pokytis evoliucijoje: rasti seniausi pasaulyje grybai?
    Pokytis evoliucijoje: rasti seniausi pasaulyje grybai?

    Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) atsitiktinai aptiktos fosilijos turbūt yra seniausi kada nors rasti grybai, daug senesni, nei iki šiol žinoti mokslui, ir dėl jų tenka perrašyti šių organizmų, kurie nėra nei augalai, nei gyvūnai, ...

Daugiau straipsnių