- lrt lt.inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasaulio pabaigos negalima išvengti, tačiau ją galima numatyti. Anot mokslininkų, egzistuoja 50 proc. tikimybė, kad po 3,7 mlrd. metų laikas baigsis.
„Mažai tikėtina, kad laikas baigsis mūsų gyvavimo laikotarpiu, tačiau egzistuoja 50 proc. tikimybė, kad laikas baigsis per ateinančius 3,7 mlrd. metų“, – tvirtina JAV ir Japonijos mokslininkų komanda, metusi iššūkį nusistovėjusiai visatos teorijai.
Nors mokslininkai jau seniai nustatė, kad visata plečiasi, ir kad tai vyks amžinai, šių tyrėjų tvirtinimu, visi fizikos dėsniai leidžia manyti, kad „iki begalybės besiplečianti Visata“ toli gražu nėra duotybė.
„Šio straipsnio tikslas yra parodyti, kad tam tikri metodai ir prielaidos, kurias ilgus metus naudojo mokslininkai, o labiausiai – laiko galutinės ribos naudojimas, norint apskaičiuoti galimybes iki begalybės besiplečiančioje visatoje, leido padaryti išvadą, kad laikas baigsis“, – naujienų agentūrai AFP teigė Raphaelis Bousso iš Kalifornijos universiteto.
„Kitaip sakant, laiko riba, kuri, kaip manėme, buvo tik priemonė skaičiavimams atlikti, iš tikrųjų egzistuoja kaip fizikinis atvejis“, – teigia arXiv.org paskelbto tyrimo vadovas R. Bousso.
Dabartinės teorijos teigia, kad viskas prasidėjo nuo Didžiojo sprogimo prieš 13,7 mlrd. metų, davusio pradžią visatai. Teoretikai manė, kad visata tiesiog amžinai plėsis, tačiau jie taip pat naudojo teorinę laiko pabaigą, padėjusią nustatyti fizikos taisykles ir dėsnius.
Anot R. Bousso, mokslininkai negali remtis abiem teiginiais. Tačiau jis įspėjo, kad naujajame tyrime siūlomas sudėtingas mąstymo eksperimentas ir skaičiavimai neturėtų būti naudojami galutinėms išvadoms daryti.
„Labai svarbu suprasti, kad mes netvirtiname esantys įsitikinę išvada, kad laikas baigsis. Negalime atmesti, kad tai gali būti netiesa“, – sakė jis.
Tačiau, anot jo, net jei teorija ir yra klaidinga, atradus, kodėl taip yra, mokslininkams būtų lengviau suprasti visatą.
„Moksle toks mąstymas dažnai yra naudingas: paaiškėja, kad tavo pagrįstai atrodanti teorija numato kažką, kas skamba beprotiškai, tad tenka rimtai to griebtis. Tenka teoriją arba mesti, arba suvokti, kodėl beprotiškai skambantis dalykas iš tikrųjų gali būti ne toks jau beprotiškas“, – kalbėjo mokslininkas.
Tačiau astrofizikas Charlesas Lineweaveris iš Australijos nacionalinio universiteto Mount Stromlo observatorijos R. Bousso išvados atrodo tiesiog neteisingos.
„R. Bousso vidutinė visatos gyvavimo trukmė yra nustatytas laikas, nes taip nutinka, kai įvedi galutinės ribos tašką, kad gautum pagrįstą tikimybę. Tai statistinė technika, į kurią greičiausiai žvelgiama per rimtai“, – televizijai ABC kalbėjo jis.
Tačiau R. Bousso teigia, kad jis ir jo kolegos nieko neišrado ir nieko neįvedė.
„Šias galutines ribas daugelis žymių mokslininkų naudoja metų metus. Mes tiesiog parodėme, kad tai nėra toks jau nekaltas dalykas. Laiko galutinės ribos yra neišvengiamai fizikinis dalykas, todėl jam reikia fizikinio pateisinimo. To negalima laikyti tiesiog matematiniu triuku“, – aiškino mokslininkas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?12
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...