- technologijos.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Statistika byloja, jog leistis Marse – anaiptol ne taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Žmonių sukonstruotos technikos ir raudonosios planetos akistatoje gana ryškiai pirmauja Marsas – per 47 metus žmonėms atšiaurioje planetoje pavyko tik 41 proc. visų mėginimų nutupdyti zondus ar marsaeigius.
Atsižvelgiant į tai, kiek milijardų kainuoja tokios misijos, sėkmės koeficientas ne toks jau ir didelis. Pirmadienį, rugpjūčio 6 d. NASA Marse mėgins atlikti sudėtingiausią iš visų iki šiol vykusių nusileidimo operacijų. Kodėl Marse leistis taip sunku?
Marsas – nedraugiškas. Ten nežmoniškai žvarbu, vėjuota, bergždžia, negyva. Dar – Marso smėlio audros ir „velnio dūmais“ vadinami Marso viesulai. raudonąja planeta vadinamoje Žemės kaimynėje iš viso leistis mėgino 17 žmonijos aparatų – sėkmingai tokią užduotį įvykdė tik septyni. Kai kurių iš šių nusileidimų sėkmę galima vertinti tik su išlygomis.
Užporyt Marse leistis mėginsiantis marsaeigis „Curiosity“ bus 18-asis svečias iš Žemės. NASA neslepia, jog šio aparato nuleidimas ant planetos paviršiaus bus sudėtingiausias iš visų iki šiol vykdytų.
„Ar tai beprotiškas uždavinys? Na, ne visai – kai į jį įsigilini, jis atrodo nebe taip beprotiškai, - samprotauja NASA „Mars Exploration Program“ tyrimų programos direktorius Dougas McCuistionas. – Ar operacija rizikinga? Leistis Marse – visados rizikinga. Marsas savo svečius pasitinka labai agresyviai: svaidosi audromis, viesulais, atmosferos sutankėjimais, vėjais.“
Apskritai leistis kitame pasaulyje yra nepaprastai sudėtingas užsiėmimas – ypač, kai leidžiamasi taip toli nuo Žemės. Praeityje atlikti mėginimai tokią tezę puikiausiai įrodo. Pirmasis žmonijos mėginimas Marse nutupdyti aparatą baigėsi nesėkme: Tarybų Sąjungos zondas „Mars 2“ sudužo, nes jo raketiniai stabdymo varikliai po ilgos kelionės taip ir neužsivedė... Po katastrofos praėjus keletui dienų, 1971 m. gruodžio 2 d. į Marsą atkako ir „Mars 3“ – jis ir tapo pirmuoju Marse sėkmingai nusileidusiu žmogaus tvariniu.
Tiesa, „Mars 3“ sėkmingai sekėsi toli gražu ne viskas. Tiksliau, toliau viskas sekėsi labai nesėkmingai. Zondas informaciją į Žemę siuntė vos 20 sekundžių – paskui išleido paskutinį signalą ir nutilo amžiams. Didelė dalis uolių pakartotinių TSRS mėginimų darsyk nutupdyti zondą Marse baigėsi avarijomis arba „šūviais pro šalį“, kai zondas tiesiog praskriedavo pro planetą.
Paskui sovietus į Marsą atskriejo amerikietiškieji Marso pionieriai – zondai „Viking“. Šiems sekėsi kiek geriau. „Viking“ misijų metu atlikti Marso atmosferos, klimato tyrimai, zondai Žemėn atsiuntė panoraminių kraštovaizdžio fotografijų – „Vikingai“ Raudonojoje planetoje net mėgino rasti mikrobų. Nors „Viking“ tyrimų rezultatai ir dabar išlieka karštų diskusijų objektu, nusileidimo kriterijaus aspektu šias misijas galima laikyti sėkmingomis.
Po „Vikingų“ Marsan niekas nieko neskraidino ištisą dešimtmetį. 1988 m. ant suirimo slenksčio atsidūrusi TSRS delegavo „Phobos 1“ ir „Phobos 2“ – šie turėjo nusileisti ant vieno iš Marso palydovų. Tačiau nė vienam pasiekti tikslo nepavyko.
Paskutiniajame XX a. dešimtmetyje į Marsą buvo išsiųsta keletas orbitinių zondų – JAV vieną tokį zondą prarado, o kitą – sėkmingai pristatė į paskyrimo tikslą. Tačiau kitas po zondo „Viking“ žmonijos aparatas, nusileidęs ant Marso grunto, atvyko tik po 20 metų pertraukos. 1997 m. NASA „Pathfinder“ nusileidimo aparatas, atgabenęs marsaeigį „Sojourner“, Marse nusileido 1997-ųjų Nepriklausomybės dieną – Liepos 4-ąją. Ne tik nusileido: marsaeigis sėkmingai pasivažinėjo po Marsą ir taip pradžiugino tiek mokslininkus, tiek smalsuolius.
„Sorjouner“ ainiu tapo „Mars Polar Lander“ (ši misija dar žinoma „Mars Surveyor“ programos pavadinimu). Tiksliau, turėjo tapti. Zondas buvo prarastas dėl skaičiavimo sistemos neatitikimų: viena inžinierių komanda skaičiavo metrine sistema, kita naudojo angliškus ilgio matavimo vienetus... Zondui nepavyko nei pernelyg ankstyvas mėginimas išjungti variklius, nei kietas nusileidimas.
2003-ieji atnešė ir sėkmių, ir nusivylimų. Euopietiškasis „Beagle 2“ (pavadintas Čarlzo Darvino laivo garbei) su Žeme niekad taip ir nesusisiekė. Tačiau tais pačiais metais Marse sėkmingai įsikūrė du garsūs JAV marsaeigiai – „Spirit“ ir „Opportunity“. Nusileido jie priešingose Marso pusėse, pripūstų oro pagalvių maišuose. Abu Marse ištarnavo kur kas ilgiau, nei buvo planuota. „Opportunity“ teberieda ir šiandien. O „Spirit“ Marsas vis tik įveikė – marsaeigis užklimpo smėlyje, o jo saulės baterijos nuo to laiko gauna pernelyg mažai saulės šviesos, kad „Spirit“ galėtų gyvuoti toliau.
„Marsas dažniausiai nugali“, – konstatuoja D. McCuistionas.
Paskutinė sėkminga žmonijos sukurto aparato nusileidimo Marse misija laikomas NASA „Mars Phoenix“ nusileidimas. O dabar atėjo ir „Curiosity“ eilė. Šis marsaeigis su savimi atsigabena sudėtingiausią iki šiol organinės chemijos laboratoriją ir geologinius reikmenis. Marsaeigis sukurtas taip, kad sėkmingai veiktų vienerius Marso metus, kurie prilygsta dvejiems Žemės metams.
Tačiau „Curiosity“ mėginimas nebus paprastas. Keletas kliūčių žinoma jau dabar: pavyzdžiui, Geilo kraterio centre (šiame krateryje leisis aparatas) stūksantis beveik dviejų kilometrų aukščio kalnas. Kaip robotizuotą mokslinę laboratoriją iš Žemės pasitiks Marsas, sužinosime jau labai greitai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...
-
Pirmieji telefonai: tokių dabar tikrai nesinešiotumėte rankinėje15
Mobilųjį telefoną dabar turi kone kiekvienas. Telefonu žmonės ne tik skambina ar rašo žinutes, dažniausiai telefonas atstoja kur kas daugiau prietaisų. Jame integruota kamera, navigacija ir kitos plačiai naudojamos programos. Balandžio 3-ąj...