Mokslininkai: kodėl Marse leistis taip sunku?

Statistika byloja, jog leistis Marse – anaiptol ne taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Žmonių sukonstruotos technikos ir raudonosios planetos akistatoje gana ryškiai pirmauja Marsas – per 47 metus žmonėms atšiaurioje planetoje pavyko tik 41 proc. visų mėginimų nutupdyti zondus ar marsaeigius.

Atsižvelgiant į tai, kiek milijardų kainuoja tokios misijos, sėkmės koeficientas ne toks jau ir didelis. Pirmadienį, rugpjūčio 6 d. NASA Marse mėgins atlikti sudėtingiausią iš visų iki šiol vykusių nusileidimo operacijų. Kodėl Marse leistis taip sunku?

Marsas – nedraugiškas. Ten nežmoniškai žvarbu, vėjuota, bergždžia, negyva. Dar – Marso smėlio audros ir „velnio dūmais“ vadinami Marso viesulai. raudonąja planeta vadinamoje Žemės kaimynėje iš viso leistis mėgino 17 žmonijos aparatų – sėkmingai tokią užduotį įvykdė tik septyni. Kai kurių iš šių nusileidimų sėkmę galima vertinti tik su išlygomis.

Užporyt Marse leistis mėginsiantis marsaeigis „Curiosity“ bus 18-asis svečias iš Žemės. NASA neslepia, jog šio aparato nuleidimas ant planetos paviršiaus bus sudėtingiausias iš visų iki šiol vykdytų.

„Ar tai beprotiškas uždavinys? Na, ne visai – kai į jį įsigilini, jis atrodo nebe taip beprotiškai, - samprotauja NASA „Mars Exploration Program“ tyrimų programos direktorius Dougas McCuistionas. – Ar operacija rizikinga? Leistis Marse – visados rizikinga. Marsas savo svečius pasitinka labai agresyviai: svaidosi audromis, viesulais, atmosferos sutankėjimais, vėjais.“

Apskritai leistis kitame pasaulyje yra nepaprastai sudėtingas užsiėmimas – ypač, kai leidžiamasi taip toli nuo Žemės. Praeityje atlikti mėginimai tokią tezę puikiausiai įrodo. Pirmasis žmonijos mėginimas Marse nutupdyti aparatą baigėsi nesėkme: Tarybų Sąjungos zondas „Mars 2“ sudužo, nes jo raketiniai stabdymo varikliai po ilgos kelionės taip ir neužsivedė... Po katastrofos praėjus keletui dienų, 1971 m. gruodžio 2 d. į Marsą atkako ir „Mars 3“ – jis ir tapo pirmuoju Marse sėkmingai nusileidusiu žmogaus tvariniu.

Tiesa, „Mars 3“ sėkmingai sekėsi toli gražu ne viskas. Tiksliau, toliau viskas sekėsi labai nesėkmingai. Zondas informaciją į Žemę siuntė vos 20 sekundžių – paskui išleido paskutinį signalą ir nutilo amžiams. Didelė dalis uolių pakartotinių TSRS mėginimų darsyk nutupdyti zondą Marse baigėsi avarijomis arba „šūviais pro šalį“, kai zondas tiesiog praskriedavo pro planetą.

Paskui sovietus į Marsą atskriejo amerikietiškieji Marso pionieriai – zondai „Viking“. Šiems sekėsi kiek geriau. „Viking“ misijų metu atlikti Marso atmosferos, klimato tyrimai, zondai Žemėn atsiuntė panoraminių kraštovaizdžio fotografijų – „Vikingai“ Raudonojoje planetoje net mėgino rasti mikrobų. Nors „Viking“ tyrimų rezultatai ir dabar išlieka karštų diskusijų objektu, nusileidimo kriterijaus aspektu šias misijas galima laikyti sėkmingomis.

Po „Vikingų“ Marsan niekas nieko neskraidino ištisą dešimtmetį. 1988 m. ant suirimo slenksčio atsidūrusi TSRS delegavo „Phobos 1“ ir „Phobos 2“ – šie turėjo nusileisti ant vieno iš Marso palydovų. Tačiau nė vienam pasiekti tikslo nepavyko.

Paskutiniajame XX a. dešimtmetyje į Marsą buvo išsiųsta keletas orbitinių zondų – JAV vieną tokį zondą prarado, o kitą – sėkmingai pristatė į paskyrimo tikslą. Tačiau kitas po zondo „Viking“ žmonijos aparatas, nusileidęs ant Marso grunto, atvyko tik po 20 metų pertraukos. 1997 m. NASA „Pathfinder“ nusileidimo aparatas, atgabenęs marsaeigį „Sojourner“, Marse nusileido 1997-ųjų Nepriklausomybės dieną – Liepos 4-ąją. Ne tik nusileido: marsaeigis sėkmingai pasivažinėjo po Marsą ir taip pradžiugino tiek mokslininkus, tiek smalsuolius.

„Sorjouner“ ainiu tapo „Mars Polar Lander“ (ši misija dar žinoma „Mars Surveyor“ programos pavadinimu). Tiksliau, turėjo tapti. Zondas buvo prarastas dėl skaičiavimo sistemos neatitikimų: viena inžinierių komanda skaičiavo metrine sistema, kita naudojo angliškus ilgio matavimo vienetus... Zondui nepavyko nei pernelyg ankstyvas mėginimas išjungti variklius, nei kietas nusileidimas.

2003-ieji atnešė ir sėkmių, ir nusivylimų. Euopietiškasis „Beagle 2“ (pavadintas Čarlzo Darvino laivo garbei) su Žeme niekad taip ir nesusisiekė. Tačiau tais pačiais metais Marse sėkmingai įsikūrė du garsūs JAV marsaeigiai – „Spirit“ ir „Opportunity“. Nusileido jie priešingose Marso pusėse, pripūstų oro pagalvių maišuose. Abu Marse ištarnavo kur kas ilgiau, nei buvo planuota. „Opportunity“ teberieda ir šiandien. O „Spirit“ Marsas vis tik įveikė – marsaeigis užklimpo smėlyje, o jo saulės baterijos nuo to laiko gauna pernelyg mažai saulės šviesos, kad „Spirit“ galėtų gyvuoti toliau.

„Marsas dažniausiai nugali“, – konstatuoja D. McCuistionas.

Paskutinė sėkminga žmonijos sukurto aparato nusileidimo Marse misija laikomas NASA „Mars Phoenix“ nusileidimas. O dabar atėjo ir „Curiosity“ eilė. Šis marsaeigis su savimi atsigabena sudėtingiausią iki šiol organinės chemijos laboratoriją ir geologinius reikmenis. Marsaeigis sukurtas taip, kad sėkmingai veiktų vienerius Marso metus, kurie prilygsta dvejiems Žemės metams.

Tačiau „Curiosity“ mėginimas nebus paprastas. Keletas kliūčių žinoma jau dabar: pavyzdžiui, Geilo kraterio centre (šiame krateryje leisis aparatas) stūksantis beveik dviejų kilometrų aukščio kalnas. Kaip robotizuotą mokslinę laboratoriją iš Žemės pasitiks Marsas, sužinosime jau labai greitai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

sekmes

sekmes portretas
...

sigitas

sigitas portretas
Ačiū Tiek tik žiniųMarse?????
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Iš kur atsiranda vorų ir gyvačių baimė?
    Iš kur atsiranda vorų ir gyvačių baimė?

    Vorų ir gyvačių paniškai bijo tikrai ne visi, tačiau tikrai galima sakyti, kad dideliam vorui perropojus ekraną dabar išsigąstų daugelis skaitytojų. Tačiau kodėl taip yra? Kaip išsiaiškinti, ar žmonių vorų ir gyvačių ...

  • Ką NASA darytų galimos apokalipsės atveju?
    Ką NASA darytų galimos apokalipsės atveju?

    JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) darbas yra tirti kosmosą ir apie atradimus pranešti visuomenei – net jeigu tas atradimas įspėtų apie artėjančią pasaulio pabaigą. Taip LRT.lt sako NASA „Jet propulsion ...

  • Šiuolaikinis mokslininkas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį
    Šiuolaikinis mokslininkas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

    Mokslininko portretas dažnai suvokiamas stereotipiškai – tarp knygų ar mėgintuvėlių laboratorijoje užsidaręs fanatikas ir ribotą socialinį gyvenimą gyvenantis intravertas. Pasak Lietuvos mokslo ir verslo atstovų, toks įsivaizdavimas ja...

  • Lietuviai norėtų skaityti daugiau elektroninių knygų, bet jų neranda
    Lietuviai norėtų skaityti daugiau elektroninių knygų, bet jų neranda

    Elektroninių skaityklių privalumus žino visi, tačiau ištikimais jų vartotojais tapę žmonės sutaria: knygų lietuvių kalba pasirinkimas skaitymo mylėtojams – labai mažas. Daug skaitanti Rima Aukštuolytė sako taip pripratusi prie ...

  • „Apple“ kuria pigesnę „iPhone X“ versiją
    „Apple“ kuria pigesnę „iPhone X“ versiją

    Jungtinių Valstijų technologijų milžinė "Apple" kuria pigesnę jubiliejinio išmaniojo telefono "iPhone X" versiją, teigia Japonijos technologijų tinklaraštis "Macotakara". ...

  • Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?
    Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

    Gyvename technologijų amžiuje. Auga karta, kuri greitai perpranta skaitmeninių įrenginių programas, o valdyti jas išmoksta lengvai ir intuityviai. Ar negalėtume įgimtą vaikų smalsumą nukreipti ne vartojimo, o kūrybos kryptimi? Ar negalėtų j...

  • TKS įgula baigė kibernetinio manipuliatoriaus remonto darbus
    TKS įgula baigė kibernetinio manipuliatoriaus remonto darbus

    Du JAV astronautai penktadienį baigė itin svarbius Tarptautinės kosminės stoties (TKS) kibernetinio manipuliatoriaus remonto darbus, likus mažai laiko iki planuojamo naujos krovininės kapsulės atvykimo lapkričio pradžioje, pranešė NASA. ...

  • Panika: bevielis ryšys tapo nesaugus?
    Panika: bevielis ryšys tapo nesaugus?

    WPA2 protokolas buvo laikomas saugiu beveik 13 metų. Bent jau iki šio savaitgalio, kai šiame protokole buvo atrastos kelios saugumo spragos, dėl kurių programišiai gali stebėti visą informacijos srautą tarp WiFi maršrutizatori...

    1
  • Įspėja: informacija socialiniuose tinkluose gali pakenkti karjerai
    Įspėja: informacija socialiniuose tinkluose gali pakenkti karjerai

    Į pozicijas, kurioms nereikalinga specifinė darbinė patirtis, dažnai aplikuoja šimtai pirmo darbo ieškančių studentų. Visų jų gyvenimo aprašymai atrodo gana panašiai: aktyvi veikla studentų organizacijose, darbas kavinėje...

  • Dirbtinis intelektas: ateityje – milijonai bedarbių ir kastų sistema?
    Dirbtinis intelektas: ateityje – milijonai bedarbių ir kastų sistema?

    „Trumpuoju laikotarpiu visos inovacijos žudo darbo rinką – nauja inovacija reiškia skausmą, chaosą, Laukinių Vakarų etapą“, – konferencijoje „Next Economy“ teigė verslininkas Ilja Laursas. Dirbtinis intelektas...

    4
Daugiau straipsnių