Mokslininkai: kodėl Marsas raudonos spalvos?

Marsaeigiui „Curiosity“ siunčiant pirmąsias grublėtos planetos paviršiaus nuotraukas, artimiausiomis savaitėmis išvysime daug raudonai oranžinių peizažų. Tačiau kodėl Marsas raudonas?

Paprasčiausias raudonosios planetos spalvos paaiškinimas – regolite, paviršiaus medžiagoje, yra daug geležies oksido. Ta pati medžiaga atspalvį suteikia kraujui ir rūdims. Tačiau kodėl Marse tiek daug geležies, kodėl geležis „oksiduota“ ir kodėl geležies oksidas yra raudonas?

Viskas prasidėjo prieš 4,5 mlrd. metų. Kai formavosi Saulės sistema, daugumai planetų teko porcija geležies. Susidaręs seniai mirusių žvaigždžių centre, šis sunkusis elementas sūkuriavo dujų ir dulkių debesyje, iš kurio vėliau susiformavo Saulė ir planetos. Didžioji dalis Žemės geležies nugrimzdo į jos branduolį, kai planeta dar buvo jauna ir išsilydžiusi. NASA mokslininkai mano, kad dėl mažesnio Marso dydžio ir silpnesnės traukos geležis šioje planetoje mažiau išsiskirstė. Jis turi geležinį branduolį, tačiau geležis paplitusi ir viršutiniuose sluoksniuose, rašo lifeslittlemysteries.com.

Įprasta geležis – blizgi ir juoda. Elementas raudoną atspalvį įgauna tik tuomet, kai sąveikauja su deguonimi. Esant pakankamai deguonies, jis tampa geležies (III) oksidu, sudarytu iš dviejų geležies ir trijų deguonies atomų. Kodėl tiek daug geležies Marso paviršiuje oksidavosi?

Iš tiesų, aiškaus atsakymo į šį klausimą vis dar nėra. Akivaizdu, kad dėl erozijos geležis Marse surūdijo. Tačiau ar dėl to kaltos liūtys, kurios, kaip manoma, merkė jauną Marsą, o regolitą apibombardavo deguonies atomais, išsilaisvinusiais iš vandens molekulių? Ar oksidacija vyko pamažu, per milijardus metų, kai saulės šviesa suardė anglies dvideginį ir kitas atmosferoje buvusias molekules, sukurdama oksidantus, tokius kaip peroksidas ir ozonas? Ar, kaip 2009 metais teigė danų mokslininkai, Marso dulkių audros pamažu rūdino geležį, trupindamos kvarco kristalus, esančius regolite, ir atidengdamos daug deguonies turinčius paviršius?

Kadangi niekas nežino tikslaus paaiškinimo, šiuo požiūriu Marso spalva vis dar yra mįslė. Tačiau kad ir kaip jo paviršius rūdijo, geležies (III) oksidas raudonas atrodo todėl, kad jis sugeria mėlynas ir žalias šviesos spektro bangas, o atspindi raudonas.

Dėl rausvo atspalvio, matomo net už milijonų kilometrų, planeta gavo romėnų karo dievo Marso vardą. Pavadinimą atsižvelgdamos į šią ypatybę jai suteikdavo ir kitos civilizacijos. Pavyzdžiui, egiptiečiai ją vadino „Her Desher“, o tai reiškia „raudonoji“, senovės kinų astronomai – „ugnies žvaigžde“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

amerikieciai

amerikieciai portretas
taip ji nuspalvino .
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Indijoje į kosmosą paleidžiamas lietuviškas palydovas
    Indijoje į kosmosą paleidžiamas lietuviškas palydovas

    Penktadienio rytą iš Indijos su raketa į orbitą turėtų išskrieti Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų ir bendrovės „NanoAvionics“ sukurtas palydovas „Lituanica SAT-2“. ...

  • Telefonas „LG G6“: patogus ekranas ir puiki kamera
    Telefonas „LG G6“: patogus ekranas ir puiki kamera

    Ko gero tada, kai praeitų metų vasarą „LG“ kompanija paskelbė apie tai, kad ji traukiasi iš Baltijos šalių telefonų rinkos, niekas labai nesitikėjo, kad Lietuvoje turėsime galimybę įsigyti naujus šio gamintojo flagman...

  • Nešiojamas įkroviklis – nepamainomas pagalbininkas?
    Nešiojamas įkroviklis – nepamainomas pagalbininkas?

    Nešiojamas įkroviklis (angl. Power Bank) – tai praktiškas daiktas, kuris praverčia tada, kai netoliese nėra tradicinio maitinimo šaltinio. Varle.lt specialistų teigimu, yra daugybė priežasčių, kodėl kiekvienam mobiliuoju įr...

  • „EPSON“ spausdintuvas: įsigyti ir verta, ir apsimoka
    „EPSON“ spausdintuvas: įsigyti ir verta, ir apsimoka

    Manote, kad jums visiškai nereikalingas spausdintuvas? Artimiau susipažinę su „Epson L386“ spausdintuvu galite tokią nuomonę kardinaliai pakeisti. ...

  • Saulėtekio slėnyje kuriamos aukštosios technologijos Silicio slėniui
    Saulėtekio slėnyje kuriamos aukštosios technologijos Silicio slėniui

    Saulėtekio slėnyje Vilniuje įsikūręs Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC), vykdydamas mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus technologijų srityje sėkmingai bendradarbiauja su įmonėmis iš įvairių pasaulio šal...

  • Į stažuotę NASA keliaus šeši lietuviai
    Į stažuotę NASA keliaus šeši lietuviai

    Kelionė, kuri gali atverti naujų perspektyvų duris. Šansas, kurį gauna toli gražu ne kiekvienas. Taip arba panašiai galima apibūdinti Lietuvos studentams atsivėrusią galimybę įžengti į prestižines Nacionalinės aeronautikos ir kosmos...

    2
  • Kada mūsų darbo vietas užims robotai?
    Kada mūsų darbo vietas užims robotai?

    Dažnai girdime, kad netrukus ateis ta diena, kai mūsų darbus už mus galės nudirbti mašinos. Žurnalistas Richardas Gray bbc.com skelbiamame straipsnyje pamėgino išsiaiškinti, kada konkrečiai būtų galima to tikėtis. ...

    2
  • Atrasta sniegu keliaujanti bakterija, kuri stabdo odos senėjimą
    Atrasta sniegu keliaujanti bakterija, kuri stabdo odos senėjimą

    Sniege galima rasti bakteriją arthrobacter, kuri gali būti itin naudinga žmogaus organizmui. Tai LRT.lt patvirtina šią bakteriją suradęs prancūzų mokslininkas biochemikas, NAOS grupės tyrimų centro vadovas dr. Francois Xavieras Pellay. ...

  • NASA atrado 10 naujų Žemės dydžio egzoplanetų
    NASA atrado 10 naujų Žemės dydžio egzoplanetų

    NASA pirmadienį paskelbė apie 10 naujai atrastų uolėtų Žemės dydžio planetų už mūsų Saulės sistemos ribų, kuriose potencialiai galėtų būti skysto vandens ir sąlygų gyvybei. ...

  • Mokslininkas: iš kosmoso mums nuolat gresia rimtas pavojus
    Mokslininkas: iš kosmoso mums nuolat gresia rimtas pavojus

    Daugiau nei prieš šimtą metų, kai Tunguskos sprogimo banga apskriejo visą planetą, žmonės apie kosminius pavojus dar nemąstė, nors sprogimo jėga buvo tūkstantį kartų didesnė už Hirošimos bombos. Taip LRT KLASIKAI sako geologa...

    2
Daugiau straipsnių