Mokslininkai: kaip genų inžinerija pakeis Olimpiadą?

Mokslininkams nustatant genus, kurie padeda žmonėms tapti pasaulinio lygio sprinteriais ar rekordus gerinančiais čiuožėjais, mintis, kad medaliai uždirbami vien sunkiu darbu, prakaitu ir ašaromis, pradeda atrodyti vis labiau pasenusi.

Bent jau taip žurnale „Nature“ paskelbtame straipsnyje teigia mokslininkai.

„Kai pradedi šifruoti daugybės žmonių genus, tai, ką juose atrasime, atskleis, kad žmonės skiriasi daug labiau nei mes suvokiame“, – teigia Steve`as Gullansas, mokslinių tyrimų bendrovės „Excel Venture Management“ vykdomasis direktorius, straipsnį parašęs drauge su kolega Juanu Enriquezu.

Anot S. Gullanso, DNR tyrimai jau parodė, kad kai kurie olimpiniai sportininkai pasižymi išskirtiniais pranašumais. Suomių slidininkas, aštuoniskart olimpinis čempionas Eero Mäntyranta, pavyzdžiui, turi mutaciją EPOR gene, o tai reiškia, kad jo organizmas pagamina iki 25 proc. daugiau raudonųjų kraujo kūnelių nei įprasta. Ši mutacija suteikė sportininkui pranašumą, mat jo kraujas perneša daugiau deguonies, LiveScience.com aiškina S. Gullansas.

O tai verčia klausti, ar „genų dopingu“ vadinama genų terapija, padidinanti sportininkų pajėgumus, turėtų būti draudžiama.

„Jei kas nors kitas turi EPOR receptorių, kurio neturiu aš, kodėl man neturėtų būti leidžiama jo įgyti, kad aikštėje galėtume varžytis lygiomis teisėmis?“ – kalbėjo S. Gullansas.

Genų dopingą Tarptautinis olimpinis komitetas draudžia nuo 2003 metų, nors tikrosios terapijos, galinčios pagerinti sportinę formą, didžiąja dalimi vis dar lieka tik teorinėmis. Nepaisant to, genų terapija tampa vis įprastesniu dalyku, o kartu kelia ir naujų klausimų, tvirtina S. Gullansas. Ar vaikui, kuriam toks gydymas buvo pritaikytas, turėtų būti visam laikui uždrausta dalyvauti Olimpiadoje?

Laikantis šių dienų taisyklių, greičiausiai taip ir nutiktų, įsitikinęs S. Gullansas. Pasaulio antidopingo agentūros taisyklės draudžia „nukleino rūgščių ar nukleino rūgščių sekų perkėlimą“, „normalių ar genetiškai modifikuotų ląstelių naudojimą“, jei šie metodai „potencialiai gali padidinti sportinius pajėgumus“.

Šis draudimas yra daug platesnis, nei taikomas tik vaistams, kurie skirstomi į sportinius pajėgumus didinančius ir leidžiamus, aiškina S. Gullansas. Gali būti, kad manipuliacijoms genais žengiant į priekį, pareigūnams teks vis dažniau susidurti su etikos pilkosiomis zonomis.

Kitas pavyzdys. Įsivaizduokite, kad genetinis gydymas galėtų sulėtinti senėjimą, tad žmonės sveiki ir jaunatviški būtų iki kol sulauktų 100 metų. Ar Olimpiadoje dalyvaujantys sportininkai būtų vieninteliai žmonės, kuriems toks gydymas nebūtų taikomas, teiraujasi S. Gullansas.

Daugelis genų, kurie lemia sportinius pajėgumus, yra žinomi. 577R, alelinis ACTN3 genas, aptiktas beveik visuose tirtuose vyriškos lyties olimpiniuose sprinteriuose, tačiau jis būdintas 85 proc. afroamerikiečių ir 50 proc. europiečių bei azijiečių.

Tačiau buvęs Harvardo medicinos mokyklos profesorius S. Gullansas tikisi, kad dabar vis sparčiau bus atrandami labai reti genai – variacijos, kurios turi didžiulę įtaką sportiniams pajėgumams. Tokie atradimai galėtų pakeisti net vaikų sporto pasaulį, tvirtina medikas.

„Įsivaizduokite, kad jūsų sūnus turi genų variantą, kurį turėjo ir garsus beisbolo žaidėjas, ir kuris gerina sportinę formą. Mes šitą informaciją turėsime, ir ji atsidurs tėvų rankose. Kalbant apie etiką, mane labiausiai neramina štai kas: ne klausimas „Ką darysiu su savimi?, bet „Ką darysiu savo vaikams?“ – kalbėjo mokslininkas.

Anot S. Gullanso, Tarptautinis olimpinis komitetas turėtų bent jau labai kruopščiai peržiūrėti savo taisykles. Sportininkai gali atsidurti pasaulyje, kur handikapai dalinama pagal genetiką, ar kur Olimpinės žaidynės padalintas į dvejas varžybas – vienose dopingas leidžiamas, kitose – ne.

„Šios priemonės taps prieinamos. Jos taps kasdienio gyvenimo dalimi“, – kalbėjo S. Gullansas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

kitas

kitas portretas
skamba kaip iš filmo GATTACA (1997) filmo
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Iš kur atsiranda vorų ir gyvačių baimė?
    Iš kur atsiranda vorų ir gyvačių baimė?

    Vorų ir gyvačių paniškai bijo tikrai ne visi, tačiau tikrai galima sakyti, kad dideliam vorui perropojus ekraną dabar išsigąstų daugelis skaitytojų. Tačiau kodėl taip yra? Kaip išsiaiškinti, ar žmonių vorų ir gyvačių ...

  • Ką NASA darytų galimos apokalipsės atveju?
    Ką NASA darytų galimos apokalipsės atveju?

    JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) darbas yra tirti kosmosą ir apie atradimus pranešti visuomenei – net jeigu tas atradimas įspėtų apie artėjančią pasaulio pabaigą. Taip LRT.lt sako NASA „Jet propulsion ...

  • Šiuolaikinis mokslininkas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį
    Šiuolaikinis mokslininkas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

    Mokslininko portretas dažnai suvokiamas stereotipiškai – tarp knygų ar mėgintuvėlių laboratorijoje užsidaręs fanatikas ir ribotą socialinį gyvenimą gyvenantis intravertas. Pasak Lietuvos mokslo ir verslo atstovų, toks įsivaizdavimas ja...

  • Lietuviai norėtų skaityti daugiau elektroninių knygų, bet jų neranda
    Lietuviai norėtų skaityti daugiau elektroninių knygų, bet jų neranda

    Elektroninių skaityklių privalumus žino visi, tačiau ištikimais jų vartotojais tapę žmonės sutaria: knygų lietuvių kalba pasirinkimas skaitymo mylėtojams – labai mažas. Daug skaitanti Rima Aukštuolytė sako taip pripratusi prie ...

  • „Apple“ kuria pigesnę „iPhone X“ versiją
    „Apple“ kuria pigesnę „iPhone X“ versiją

    Jungtinių Valstijų technologijų milžinė "Apple" kuria pigesnę jubiliejinio išmaniojo telefono "iPhone X" versiją, teigia Japonijos technologijų tinklaraštis "Macotakara". ...

  • Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?
    Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

    Gyvename technologijų amžiuje. Auga karta, kuri greitai perpranta skaitmeninių įrenginių programas, o valdyti jas išmoksta lengvai ir intuityviai. Ar negalėtume įgimtą vaikų smalsumą nukreipti ne vartojimo, o kūrybos kryptimi? Ar negalėtų j...

  • TKS įgula baigė kibernetinio manipuliatoriaus remonto darbus
    TKS įgula baigė kibernetinio manipuliatoriaus remonto darbus

    Du JAV astronautai penktadienį baigė itin svarbius Tarptautinės kosminės stoties (TKS) kibernetinio manipuliatoriaus remonto darbus, likus mažai laiko iki planuojamo naujos krovininės kapsulės atvykimo lapkričio pradžioje, pranešė NASA. ...

  • Panika: bevielis ryšys tapo nesaugus?
    Panika: bevielis ryšys tapo nesaugus?

    WPA2 protokolas buvo laikomas saugiu beveik 13 metų. Bent jau iki šio savaitgalio, kai šiame protokole buvo atrastos kelios saugumo spragos, dėl kurių programišiai gali stebėti visą informacijos srautą tarp WiFi maršrutizatori...

    1
  • Įspėja: informacija socialiniuose tinkluose gali pakenkti karjerai
    Įspėja: informacija socialiniuose tinkluose gali pakenkti karjerai

    Į pozicijas, kurioms nereikalinga specifinė darbinė patirtis, dažnai aplikuoja šimtai pirmo darbo ieškančių studentų. Visų jų gyvenimo aprašymai atrodo gana panašiai: aktyvi veikla studentų organizacijose, darbas kavinėje...

  • Dirbtinis intelektas: ateityje – milijonai bedarbių ir kastų sistema?
    Dirbtinis intelektas: ateityje – milijonai bedarbių ir kastų sistema?

    „Trumpuoju laikotarpiu visos inovacijos žudo darbo rinką – nauja inovacija reiškia skausmą, chaosą, Laukinių Vakarų etapą“, – konferencijoje „Next Economy“ teigė verslininkas Ilja Laursas. Dirbtinis intelektas...

    4
Daugiau straipsnių