Mokslininkai ištyrė, kaip didėjo žinduoliai

Išnykus dideliems ropliams, žinduoliai turėjo daugiau maisto, o jų dydis padėjo jiems nesušalti ir atsiginti plėšrūnų.

Taip teigiama naujoje studijoje, nagrinėjusioje, kaip išnykus dinozaurams, augo žinduoliai, praneša naujienų agentūra AFP.

Kai po Žemę klajojo dinozaurai, vidutinis žinduolių dydis buvo palyginti nedidelis ir svyravo nuo ką tik gimusio triušio iki skaliko.

„Kai dinozaurai išnyko, maksimalus žinduolių dydis buvo 1–10 kilogramų“, – teigia Kanados Kalgario universiteto mokslininkė Jessica Theodor.

Tačiau kai prieš 65 mln. metų dinozaurai išnyko, palikdami daugybę augmenijos, kuria galėjo maitintis kiti, žinduoliai ėmė augti, aiškina ji.

„Po 25 mln. metų jau turime žinduolių, kurie yra tūkstantį kartų didesni“, – teigė ji ir pažymėjo, kad jų dydis pasiekė jau 17 tonų.

Iki tol žinduoliai, turintys greitą medžiagų apykaitą, dėl maisto turėjo varžytis su didesniais ropliais dinozaurais.

„Greičiausiai buvo taip, kad tai, kuo maitinosi žinduoliai, jau buvo suėdę dinozaurai“, – aiškino mokslininkė. Tad kai dinozaurai išnyko, suklestėjo žinduoliai. Tačiau aukščiausią lygį jie pasiekė prieš maždaug 40 mln. metų ir nuo to laiko daug nepakito.

Tyrime dalyvavo mokslininkai iš viso pasaulio. Jie tyrinėjo, kaip augo žinduoliai ir kokie pokyčiai vyko bėgant laikui.

Per dvejus metus jie surinko didžiulę fosilijų duomenų bazę. Panašios žinduolių augimo tendencijos pastebėtos visuose žemynuose.

„Duomenų bazė yra labai galinga ir unikali. Joje – informacija apie žinduolių dydį, gyvenseną ir fosilijas, surinkta iš viso pasaulio“, – teigia Johnas Gittlemenas iš Džordžijos universiteto.

Šie duomenys, surinkti daugiausiai iš rastų kaulų ir dantų, kurie leidžia spręsti apie gyvūno dydį, padėjo mokslininkams sužinoti, kaip gyvūnai didėjo.

„Žoliaėdžiai didėjo dėl didelio selekcinio spaudimo. Dydis apsaugo nuo grobuonių, nes labai dideli žoliaėdžiai retai tampa kieno nors grobiu“, – teigė J. Theodor. Be to, gyvenant ypač šalto klimato sąlygomis, dydis tampa svarbia išlikimo sąlyga.

„Dideliems žinduoliams netenka taip stengtis, norint išlaikyti kūno šilumą, tad šaltas klimatas skatina didelių žinduolių evoliuciją“, – pridūrė ji. Be to, didesniems gyvūnams prieinama daugiau maisto, nes jų didesni skrandžiai gali suvirškinti kietesnes medžių ir augalų dalis.

„Kai kuriais augalais maitinasi tik labai dideli žinduoliai. Didžiausieji žoliaėdžiai maitinasi augalais, kurie nėra maistingi. Jų skrandžio bakterijos sugeba juos suskaidyti. Ši strategija veikia tik tuomet, jei gyvūnas gana didelis. Jei jis mažas, maistas skrandyje apdorojamas taip greitai, kad nėra laiko jį suskaidyti“, – teigė J. Theodor.

Mokslininkai taip pat nustatė, kad jei gyvūnas buvo pats didžiausias vienoje eroje, jis nebūtinai bus toks kitoje.

„Nėra taip, kad drambliai tampa dideli ir tuomet jie visuomet yra patys didžiausi žinduoliai planetoje“, – teigė J. Theodor.

„Buvo laikai, kai tai buvo milžiniški raganosiai, buvo laikai, kai Pietų Afrikoje buvo visokių keistų didelių dalykų, tarp jų – ir kupranugarių. Tad gyvūnas, kuriam tenka didžiausiojo vaidmuo, bėgant laikui kinta“, – kalbėjo ji.

Tyrimas skelbiamas žurnale „Science“.


Šiame straipsnyje: žinduolisGyvūnai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių