- lrt lt.inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mokslininkai teigia, kad Saulės dėmių skaičiaus sumažėjimą lemia sudėtingi po žvaigždės paviršiumi vykstantys procesai.
Saulės dėmės – tamsesnės, vėsesnės Saulės paviršiaus sritys, kur veikia intensyvūs magnetiniai laukai. Tai yra elektringų dalelių audrų, Žemėje sukuriančių šiaurės pašvaistes, buveinė. Tačiau šios audros taip pat gali sutrikdyti kosmose esančios elektronikos darbą, paveikti skrydžius virš poliarinių regionų ir nutraukti elektros tiekimą Žemėje.
„Saulės dėmės daugiau ar mažiau nepertraukiamai stebėtos nuo to laiko, kai Galileo XVII amžiaus pradžioje nukreipė savo teleskopą į Saulę“, – portalui SPACE. com teigia astrofizikas Dibyendu Nandi iš Indijos mokslo edukacijos ir tyrimų instituto.
Saulėje periodiškai stebimi Saulės dėmių potvyniai ir atoslūgiai, o ciklas tęsiasi maždaug 11 metų. Tačiau 23 Saulės ciklui, piką pasiekusiam 2001 metais, artėjant į pabaigą, prasidėjo neįprastai ilgas minimalaus Saulės aktyvumo laikotarpis, kai daugelį dienų Saulės dėmių visai nebuvo nematyti, o polių magnetinis laukas buvo labai silpnas.
„Reikia grįžti beveik 100 metų atgal, kad rastumėm tokį Saulės minimumo laikotarpį ir tiek daug dienų be saulės dėmių“, – aiškina D. Nandi.
Vis dėlto ši sausra baigėsi 2009 metų pabaigoje. Dabar Saulė pradėjo naują ciklą, 24-ąjį.
Norėdami suprasti, kodėl dingo Saulės dėmės, mokslininkai sukūrė kompiuterines Saulės magnetinio lauko simuliacijos ir atkūrė 210 Saulės dėmių ciklų.
Tuo pačiu metu jie kaitaliojo Saulės šiaurės–pietų arba meridianinės ypač karštos plazmos cirkuliacijos greitį viršutiniame Saulės vidaus trečdalyje.
Tyrėjai nustatė, kad sparti meridianinė tėkmė pirmojoje Saulės ciklo pusėje ir lėtesnė tėkmė antrojoje pusėje sumažina Saulės dėmių skaičių. O būtent taip nutiko 23 ciklo metu.
„Šie rezultatai jaudinantys, nes jie parodo, kaip mažas pokytis vidinėje mūsų motininės žvaigždės dinamikoje gali paveikti mūsų technologijomis besiremiančią visuomenę“, – kalbėjo D. Nandi.
Šis mažo Saulės dėmių skaičiaus laikotarpis paskatino kai kuriuos mokslininkus spėlioti, kad galbūt vėl stebime Maunderio minimumą, laikotarpį kai Saulės aktyvumas buvo sumažėjęs 50 metų. Šį reiškinį kai kurie mokslininkai sieja su Mažuoju ledynmečiu, prasidėjusiu XVII amžiuje.
Tačiau vis dar neaišku, dėl ko kinta šių meridianinių srautų greičiai, lemiantys Saulės dėmių skaičiaus sumažėjimą.
„Dar iki galo nesuprantame šio painaus procesų detalių“, – tvirtina D. Nandi.
Tačiau, anot jo, pralėptus šį modelį ir sujungus jį su saulės plazmos srautų stebėjimų, būtų galima gauti trumpalaikes saulės aktyvumo prognozes.
„Galime prognozuoti, ar tam tikrą laiko tarpą kosmose ir virš poliarinių regionų bus palankus oras, ir šias žinias naudoti planuojant kosmoso misijas ar sudarinėjant skrydžių poliariniais maršrutais grafiką“, – kalbėjo mokslininkas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...
-
Pirmieji telefonai: tokių dabar tikrai nesinešiotumėte rankinėje15
Mobilųjį telefoną dabar turi kone kiekvienas. Telefonu žmonės ne tik skambina ar rašo žinutes, dažniausiai telefonas atstoja kur kas daugiau prietaisų. Jame integruota kamera, navigacija ir kitos plačiai naudojamos programos. Balandžio 3-ąj...