Mokslininkai įspėja: Žemė – ant bedugnės krašto

Tarptautinės mokslininkų grupės tvirtinimu, jei žmonija vieningai nesiims ryžtingų priemonių, Žemei gresia katastrofa.

Žurnale „Nature“ išspausdintame straipsnyje tyrėjai perspėja, kad pasaulis žengia pražūtinga kryptimi, kurią žymi neregėto masto netikėti pokyčiai, rašo livescience.com.

„Labai tikėtina, kad jau šio amžiaus pabaigoje Žemė atrodys visiškai kitaip“, – teigė mokslininkas Anthony Barnosky. Jis – Kalifornijos Berkeley universiteto profesorius, prisijungęs prie kitų 17 mokslininkų tam, kad praneštų, jog naujoji planeta Žemė gali toli gražu nebūti maloni vieta gyventi.

A. Barnosky ir jo kolegų įsitikinimu, pernelyg didelė aplinkos apkrova veda keliu, kuriuo sugrįžti nebus įmanoma. Mokslininko teigimu, planetos atsakas į tai – netikėti veiksniai, skatinantys milžiniškus globalinius pokyčius ir perėjimus.

Vienas ryškiausių pastarojo meto pavyzdžių – paskutinio ledynmečio pabaiga. Maždaug per 3000 metų Žemė, kurios 30 proc. paviršiaus dengė ledas, kone visiškai jį prarado. Daugumą išnykusių rūšių (tarkime, mamutų) šis likimas ištiko per 1600 metų. Žemės biologinė įvairovė, mokslininko žodžiais tariant, iki šiol neatsistatė.

Profesoriaus teigimu, žmonės sukelia pokyčius net greičiau nei natūralūs veiksniai, kadaise išjudinę ledus, – ir šie pokyčiai, jo įsitikinimu, kur kas didesni.

Nuo pramonės revoliucijos pradžios anglies dioksido kiekis atmosferoje išaugo 35 proc., oro temperatūra sparčiai kyla. Be to, A. Barnovsky pažymėjo, kad žmonija kardinaliai pakeitė 43 proc. Žemės sausumos paviršiaus – juos užpildė miestais ar dirbamos žemės plotais.Paskutiniu ledynmečio periodu pasikeitė tik 30 proc. sausumos paviršiaus. Žmonijos populiacija smarkiai išaugo, grasindama jau ir taip ribotiems ištekliams.

Visų šių pokyčių ir veiksnių rezultatą, mokslininko teigimu, numatyti sunku. Remdamasis ankstesnių pereinamųjų laikotarpių baigtimis, A. Barnosky su kolegomis spėjo, jog galima tikėtis didžiulės gyvūnų rūšių dalies išnykimo (paskutinio ledynmečio pabaigoje išnyko pusė stambių žinduolių rūšių), taip pat – gyvūnų išvaizdos pokyčių. Žmonija, negailestingai naudodama išteklius, susidurs su jų badu.

Liūdnos pabaigos išvengti galima, mokslininkų grupės teigimu, tik artimai bendradarbiaujant – būtina tarptautinė kooperacija. Veikdama šiandienos tempais ir sąlygomis, žmonija iki 2025 metų jau naudos 50 proc. sausumos paviršiaus. Iki 2050 metų žmonijos populiacija sieks 9 milijardus, tad, A. Barnosky įsitikinimu, būtina vengti eikvojimo, išteklius, energiją naudoti ir gaminti kuo efektyviau. Žmonės privalo susikoncentruoti ties atsinaujinančiais ištekliais, saugoti rūšis ir Žemę ateities kartoms.


Šiame straipsnyje: žemė

NAUJAUSI KOMENTARAI

majonezas

majonezas portretas
man iki lempos kas bus po 50 metu

to majonezas

to majonezas portretas
tai zinoma,kad taip...juk tu tik majonezas,kuris padarytas is kiausiniu ir genda gan greitai.nesulauksi to laiko.sulauks tavo vaikai,artimieji...o tavo egoistiska ir savanaudiska smarve bus senai isgaravusi...

lina

lina portretas
zinoma arteja paskutiniai laikai pagal biblijos rasta daug pranasysciu jau issipilde dar kelios ir eisit visi i pragara su tokiu poziuriu
VISI KOMENTARAI 15
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kuo nustebins „Mokslo sala“?
    Kuo nustebins „Mokslo sala“?

    Praėjusį ketvirtadienį iš penkių senojo žemyno valstybių atvykę profesionalai padėjo stiprius pamatus Kaune planuojamo mokslo populiarinimo centro koncepcijos sukūrimui. Intensyvią sesiją Kaune surengę mokslo centrų ekspertai galutinius sav...

    5
  • „Facebook“ griežtina kovą su propaganda
    „Facebook“ griežtina kovą su propaganda

    „Facebook“ ketvirtadienį pranešė griežtinantis saugumą, siekiant atremti vyriausybių ir kitų subjektų pastangas skleisti dezinformaciją ar manipuliuoti diskusijomis dėl politinių priežasčių. ...

    3
  • NASA erdvėlaivis sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų
    NASA erdvėlaivis sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų

    Bepilotis NASA aparatas „Cassini“ sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų, nors kurį laiką buvo dingęs ryšys su Žeme, bet vėliau jis atgijo, pranešė JAV kosmoso tyrimų agentūra ketvirtadienį. ...

  • „Mokslo sriuba“: keturi būdai panaudoti mūsų nuotekose esantį dumblą
    „Mokslo sriuba“: keturi būdai panaudoti mūsų nuotekose esantį dumblą

    Pagalvoję apie miestų nuotekų valymo procesą, daugelis pirmiausia įsivaizduojame nosį riečiantį kvapą, ištisus kalnus po valymo likusių atliekų. ...

  • Jauni išradėjai griauna mitus, kad chemija – baubas, o fizika – džiunglės
    Jauni išradėjai griauna mitus, kad chemija – baubas, o fizika – džiunglės

    Agurkų sėklos languose, stiklainiuose spalvotos salotos, o termostate pačių augintos bakterijos – taip atrodo VII forto kazematų laboratorija, kur jaunieji išradėjai griauna mitus, esą chemija – baubas, o fizika – džiunglės. ...

  • Pirmajam Lietuvos lazeriui įsižiebti padėjo kelnės
    Pirmajam Lietuvos lazeriui įsižiebti padėjo kelnės

    Dabar Lietuva pasaulyje pirmauja mokslinių lazerių srityje. Tačiau pirmojo lazerio įžiebimas prieš daugiau nei penkiasdešimt metų tai padariusiam fizikui prof. Juozui Vidmančiui Vaitkui  primena anekdotinę istoriją. „[Soviet...

  • Sporto halėje e-sportininkai rungėsi dėl tūkstantinių prizų
    Sporto halėje e-sportininkai rungėsi dėl tūkstantinių prizų

    Penktadienį prasidėjo 10 dienų truksiantis informatiškiausias studentų festivalis „InfoShow“. Tradiciškai renginių maratoną pradėjo jau penkioliktus metus rengiama elektroninio sporto fiesta „InfoShow Lan Party“. Le...

  • „Galaxy S8“ prieš „iPhone“: kuris pranašesnis?
    „Galaxy S8“ prieš „iPhone“: kuris pranašesnis?

    Varle.lt specialistų manymu, naujieji „Samsung“ flagmanai tikrai gali drąsiai pretenduoti į geriausių 2017 metų išmaniųjų telefonų titulą. Pagal kai kuriuos parametrus jie lenkia net naujausią „Apple“ išmanųjį....

    1
  • „Galaxy A5 <span style=color:red;>(2017)</span>“: kuo išskirtinis?
    „Galaxy A5 (2017)“: kuo išskirtinis?

    Praeitų metų „Samsung Galaxy A“ išmaniųjų telefonų serija dizaino požiūriu buvo labai vykusi. Telefonai atrodė labai stilingai, nors, pagal charakteristikas, šiek tiek nusileisdavo kai kuriems kinų analogams. Tenka pripažint...

  • Pokytis evoliucijoje: rasti seniausi pasaulyje grybai?
    Pokytis evoliucijoje: rasti seniausi pasaulyje grybai?

    Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) atsitiktinai aptiktos fosilijos turbūt yra seniausi kada nors rasti grybai, daug senesni, nei iki šiol žinoti mokslui, ir dėl jų tenka perrašyti šių organizmų, kurie nėra nei augalai, nei gyvūnai, ...

Daugiau straipsnių