Mokslininkai įspėja: Žemė – ant bedugnės krašto

Tarptautinės mokslininkų grupės tvirtinimu, jei žmonija vieningai nesiims ryžtingų priemonių, Žemei gresia katastrofa.

Žurnale „Nature“ išspausdintame straipsnyje tyrėjai perspėja, kad pasaulis žengia pražūtinga kryptimi, kurią žymi neregėto masto netikėti pokyčiai, rašo livescience.com.

„Labai tikėtina, kad jau šio amžiaus pabaigoje Žemė atrodys visiškai kitaip“, – teigė mokslininkas Anthony Barnosky. Jis – Kalifornijos Berkeley universiteto profesorius, prisijungęs prie kitų 17 mokslininkų tam, kad praneštų, jog naujoji planeta Žemė gali toli gražu nebūti maloni vieta gyventi.

A. Barnosky ir jo kolegų įsitikinimu, pernelyg didelė aplinkos apkrova veda keliu, kuriuo sugrįžti nebus įmanoma. Mokslininko teigimu, planetos atsakas į tai – netikėti veiksniai, skatinantys milžiniškus globalinius pokyčius ir perėjimus.

Vienas ryškiausių pastarojo meto pavyzdžių – paskutinio ledynmečio pabaiga. Maždaug per 3000 metų Žemė, kurios 30 proc. paviršiaus dengė ledas, kone visiškai jį prarado. Daugumą išnykusių rūšių (tarkime, mamutų) šis likimas ištiko per 1600 metų. Žemės biologinė įvairovė, mokslininko žodžiais tariant, iki šiol neatsistatė.

Profesoriaus teigimu, žmonės sukelia pokyčius net greičiau nei natūralūs veiksniai, kadaise išjudinę ledus, – ir šie pokyčiai, jo įsitikinimu, kur kas didesni.

Nuo pramonės revoliucijos pradžios anglies dioksido kiekis atmosferoje išaugo 35 proc., oro temperatūra sparčiai kyla. Be to, A. Barnovsky pažymėjo, kad žmonija kardinaliai pakeitė 43 proc. Žemės sausumos paviršiaus – juos užpildė miestais ar dirbamos žemės plotais.Paskutiniu ledynmečio periodu pasikeitė tik 30 proc. sausumos paviršiaus. Žmonijos populiacija smarkiai išaugo, grasindama jau ir taip ribotiems ištekliams.

Visų šių pokyčių ir veiksnių rezultatą, mokslininko teigimu, numatyti sunku. Remdamasis ankstesnių pereinamųjų laikotarpių baigtimis, A. Barnosky su kolegomis spėjo, jog galima tikėtis didžiulės gyvūnų rūšių dalies išnykimo (paskutinio ledynmečio pabaigoje išnyko pusė stambių žinduolių rūšių), taip pat – gyvūnų išvaizdos pokyčių. Žmonija, negailestingai naudodama išteklius, susidurs su jų badu.

Liūdnos pabaigos išvengti galima, mokslininkų grupės teigimu, tik artimai bendradarbiaujant – būtina tarptautinė kooperacija. Veikdama šiandienos tempais ir sąlygomis, žmonija iki 2025 metų jau naudos 50 proc. sausumos paviršiaus. Iki 2050 metų žmonijos populiacija sieks 9 milijardus, tad, A. Barnosky įsitikinimu, būtina vengti eikvojimo, išteklius, energiją naudoti ir gaminti kuo efektyviau. Žmonės privalo susikoncentruoti ties atsinaujinančiais ištekliais, saugoti rūšis ir Žemę ateities kartoms.


Šiame straipsnyje: žemė

NAUJAUSI KOMENTARAI

majonezas

majonezas portretas
man iki lempos kas bus po 50 metu

to majonezas

to majonezas portretas
tai zinoma,kad taip...juk tu tik majonezas,kuris padarytas is kiausiniu ir genda gan greitai.nesulauksi to laiko.sulauks tavo vaikai,artimieji...o tavo egoistiska ir savanaudiska smarve bus senai isgaravusi...

lina

lina portretas
zinoma arteja paskutiniai laikai pagal biblijos rasta daug pranasysciu jau issipilde dar kelios ir eisit visi i pragara su tokiu poziuriu
VISI KOMENTARAI 15
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių