Mokslininkai dar tiksliau išmatavo visatos plėtimosi greitį

Mokslininkai, naudodami NASA „Spitzer“ kosminį teleskopą, tiksliau nei kada nors anksčiau išmatavo visatos plėtimosi greitį. Nustatyta, kad kosmosas plečiasi 74,3 kilometrų (plius minus 2,1 kilometrų) per sekundę vienam megaparsekui greičiu (1 megaparsekas apytiksliai prilygsta 3 mln. šviesmečių).

Jei šie skaičiai atrodo nesuprantami, belieka pasakyti, kad tai vyksta iš tiesų greitai. Be to, tempas nuolat auga, rašo SPACE.com.

Amerikietis astronomas Edwinas P. Hubble`as tai, kad visata nėra statiška, aptiko dar 3 praėjusio amžiaus dešimtmetyje. E. Hubble`as nustatė, kad kosmosas plečiasi nuo pat atsiradimo per Didįjį sprogimą prieš 13,7 mlrd. metų. 10 dešimtmetyje astronomai dar kartą sukrėtė pasaulį, kai paskelbė, kad šis plėtimasis nuolat greitėja (šis atradimas jo autoriams 2011 metais padėjo pelnyti Nobelio fizikos premiją).

Nuo pat pirmojo E. Hubble`o atradimo, mokslininkai bando patobulinti visatos plėtimosi greičio, vadinamo Hubble`o konstanta, matavimus. O tokius matavimus atlikti iš tiesų sudėtinga.

Naujoji reikšmė Hubble`o konstantos paklaidą sumažina iki vos 3 proc., o matavimų tikslumą padidina tris kartus, lyginant su ankstesniais „Hubble“ kosminiu teleskopu atliktais matavimais.

„Vos prieš dešimtmetį viename sakinyje panaudoti žodžius „tikslumas“ ir „kosmologija“ buvo neįmanoma. Visatos dydis ir amžius nebuvo žinomi tiksliau, nei taikant faktorių 2.

Dabar kalbame apie kelių procentų tikslumą. Tai gana nepaprasta“, – teigė Wendy Freedman iš Carnegie mokslo instituto observatorijos Pasadenoje, Kalifornijoje.

Nauji matavimai ne tik pasako mokslininkams, kokiu greičiu visata plečiasi, bet ir padeda aiškintis, kodėl plėtimasis greitėja. Manoma, kad to priežastis – tamsioji energija, tačiau mokslininkai dar nelabai žino, kas tai yra.

Naują Hubble`o konstantos reikšmę papildę NASA Wilkinsono mikrobangų anizotropijos zondo duomenimis, mokslininkai galėjo apskaičiuoti tamsiosios energijos, kuri kovoja su gravitacija ir traukia visatą į išorę, stiprumą.

„Tai didžiulė dėlionė. Smagu, kad galėjome panaudoti „Spitzer“ fundamentalioms kosmologijos problemoms narplioti: nustatant tikslų greitį, kuriuo dabartiniu laiku plečiasi visasa, o taip pat kitu kampu išmatuojant tamsiosios energijos kiekį visatoje“, – kalbėjo W. Freedman.

„Spitzer“ visatą tyrinėja ilgų bangų infraraudonąja šviesa, kuri žmogaus akiai nematoma, tačiau ji leidžia pro vaizdą užstojančias dulkes pažvelgti į tolimąją visatą. Teleskopas sutelkė dėmesį į kintamąsias žvaigždes, vadinamas cefeidėmis, kurios yra patikimi atstumo indikatoriai, nes joms būdingą ryškumą galima apskaičiuoti pagal pastoviai pulsuojančią šviesą. Žinant joms būdingą ryškumą, jį galima palyginti su matomuoju ryškumu ir taip apskaičiuoti atstumą, nes kuo žvaigždės toliau, tuo labiau jų šviesa blanksta.

„Šios pulsuojančios žvaigždės – svarbios astronomų taip vadinamų kosminių atstumų kopėčių pakopos. Žinant atstumą iki objektų ir jį papildžius greičiais, kuriais objektai juda tolyn nuo mūsų, galima apskaičiuoti visatos plėtimosi greitį“, – aiškino „Spitzer“ programos mokslininkas Glennas Wahlgrenas.

„Spitzer“ stebėjo 90 cefeidžių žvaigždžių ir sugebėjo jų matomą ryškį išmatuoti tiksliau nei atliekant ankstesnius tyrimus. Tai leido tiksliau apskaičiuoti atstumą iki jų bei kosmoso plėtimosi greitį.

„Spitzer“ teleskopas paleistas 2003 metų rugpjūtį. 2009 metų gegužę pasibaigė aparato skysčio, aušinančio instrumentus, atsargos. Be aušinimo skysčio, observatorija negali atlikti stebėjimų visais bangų ilgiais, kaip buvo numatyta. Nuo to laiko „Spitzer“ įgyvendiną antrąją, „šiltąją“ misiją, kuri taip pat davė vaisių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

vietine cefeide

vietine cefeide portretas
juo daugiau domiuosi siais astronominiais straipsniais, tuo labiau nesuprantu
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kodėl žmonių plaukai tokie keisti?
    Kodėl žmonių plaukai tokie keisti?

    Tiesiog neįtikėtina, kokie mes plaukuoti. Žinoma, palyginti, pavyzdžiui, su šimpanzėmis, galime atrodyti beveik pliki. Tačiau iš tiesų visas mūsų kūnas, išskyrus delnus ir padus, yra plaukuotas. Žmogus turi apie 5 milijonus foli...

  • Mokslininkas: kompiuteriai gali atnešti ir sunkumų
    Mokslininkas: kompiuteriai gali atnešti ir sunkumų

    Tikimės, kad kito dešimtmečio pabaigoje mūsų kompiuteris prižiūrės erdvėlaivius, kurie bus siunčiami į tolimąsias Saulės sistemos planetas, 1969 m. žurnalistui Jurgiui Blekaičiui sakė profesorius Algirdas Antanas Avižienis. Jo vadovaujam...

  • Išmanusis laikrodis „Xiaomi Amazfit“: kuo ypatingas?
    Išmanusis laikrodis „Xiaomi Amazfit“: kuo ypatingas?

    Varle.lt mobiliųjų įrenginių specialistų teigimu, išmanieji laikrodžiai yra šiek tiek kitoks įrenginių žanras nei išmanieji telefonai. Ką siūlo „Huami“ kompanija, pagal „Xiaomi“ užsakymą „Xiaomi A...

  • Sudegusi Rusijos kosminė krovinių kapsulė sukūrė įspūdingą reginį
    Sudegusi Rusijos kosminė krovinių kapsulė sukūrė įspūdingą reginį

    Arabijos pusiasalyje pirmadienio vakarą padangę nušvietė atgal į Žemę krentanti nepilotuojama Rusijos kosminė krovinių kapsulė, žiūrovų nuo Dubajaus iki Rijado akivaizdoje subyrėjusi Žemės atmosferoje ir nukritusi į Indijos vandenyną. ...

  • Kodėl Nobelio komitetas nenorėjo įteikti premijos M. Kiuri?
    Kodėl Nobelio komitetas nenorėjo įteikti premijos M. Kiuri?

    Jeigu kas nors paprašytų jūsų įvardinti bent vieną pasaulyje garsią moterį mokslininkę, kokia pavardė jums pirmiausia šautų į galvą? Tikėtina, kad pirmiausia pagalvotumėte apie radioaktyvumo tyrinėtoją ir dviejų Nobelio premijų ...

  • Perka kompiuteriukus penktokams: lėšų surinkta pusei mokinių
    Perka kompiuteriukus penktokams: lėšų surinkta pusei mokinių

    Šių metų pavasarį gimusi iniciatyva „Kompiuteriukai vaikams“ įgauna pagreitį. Anot, projekto organizatorių, šiuo metu Lietuvos penktokams jau yra nupirkta daugiau nei 13 tūkst. „Micro:bit“ kompiuteriukų. Prie inici...

  • Skirs daugiau nei 14 mln. dolerių būsimoms darbo kartoms ugdyti
    Skirs daugiau nei 14 mln. dolerių būsimoms darbo kartoms ugdyti

    „Dell“ iki 2018 m. vasario mėn. ketina skirti 14 mln. JAV dolerių ir prieigą prie technologijų, kad būtų remiamos būsimos darbuotojų kartos mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse (MTIM). ...

  • Išmanieji įrenginiai senųjų telefonų iš rinkos neišstums?
    Išmanieji įrenginiai senųjų telefonų iš rinkos neišstums?

    Absoliuti dauguma mobiliojo ryšio operatorių klientų perka išmaniuosius telefonus. Vis dėlto nesitikima, kad jie iš rinkos visiškai išstums paprastus funkcinius telefonus. Reaguodami į tokių aparatų poreikį, kai kurie ...

  • Kaip tapti saugesniems kibernetinėje erdvėje?
    Kaip tapti saugesniems kibernetinėje erdvėje?

    Įsivaizduokite, kad kolega jums atsiuntė elektroninį laišką su prisegtu failu. Nieko bloga nenujausdamas, jūs šį failą atsidarote. Tuo tarpu jums nežinant kompiuteryje jau pradeda veikti kenksmingos programos ir netrukus programiši...

  • Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos
    Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

    Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą, kurio duomenimis į regioninio reitingo 50-tuką pate...

    1
Daugiau straipsnių