- LRT.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mokslininkai nustatė, kad teleskopo „Hubble“ darytose nuotraukose matomas mažytis neryškus taškelis yra tolimiausia iki šiol atrasta galaktika visatoje.
Žvaigždžių telkinys, pavadintas „UDFy-38135539“, nutolęs per 13,1 mlrd. šviesmečių. Tai reiškia, kad šviesa nuo šios galaktikos iki Žemės keliavo maždaug tiek laiko, kiek gyvuoja pati visata, rašo telegraph.co.uk.
Kai astronomų aptikti šviesos fotonai pradėjo savo kelionę, visata buvo nugyvenusi tik 4 proc. savo dabartinio amžiaus. Tuomet buvo praėję vos 600 mln. metų nuo Didžiojo sprogimo, davusio pradžią erdvei, laikui ir visam kitam visatoje.
Galaktiką aptikę Europos mokslininkai atstumą iki jos nustatė Europos Pietų observatorijoje Čilėje esančiu labai dideliu teleskopu, analizuodami blyškų švytėjimą.
Objekto skleidžiamą infraraudonąją šviesą išskaidę į sudedamąsias dalis, mokslininkai ieškojo vandenilio dujų skleidžiamo spinduliavimo ženklų. Tai leido mokslininkams išmatuoti galaktikos raudonąjį poslinkį, t.y. koks šviesos bangų poslinkis į raudonąją spektro pusę.
Raudonasis poslinkis yra panašus į Dopplerio efektą, dėl kurio policijos sirenos garso tonas žemėja ir kyla. Artinantis policijos automobiliui, garso bangos jų besiklausančio stebėtojo atžvilgiu sutrumpėja, dėl to girdimas aukštesnis tonas. Jis ima žemėti, kai automobilis tolsta, o garso bangos pailgėja.
Toks pats reiškinys dėl visatos plėtimosi vyksta ir kosmose. Kai atstumas tarp Žemėje esančio stebėtojo ir tolimo objekto ilgėja, objekto skleidžiamos šviesos bangos pailgėja ir ji tampa raudonesnė.
Raudonojo poslinkio matavimas yra išbandytas ir patikimas būdas atstumams iki labai tolimų astronominių objektų išmatuoti.
Matuodami „UDFy-38135539“ raudonąjį poslinkį mokslininkai nustatė, kad jis rekordiškai didelis ir siekia 8,55.
Ankstesni rekordai priklausė galaktikai, kurios raudonasis poslinkis siekė 6,96 ir pernai atrastam gama spindulių žybsniui (poslinkis – 8,2).
„Šie stebėjimai yra geriausia, ką galime pasiekti naudodami geriausių šiuolaikinių teleskopų technologijas. Netolimoje ateityje, technologijai tobulėjant ir paleidus Jameso Webbo kosminį teleskopą („Hubble“ teleskopo įpėdinį), mūsų galimybės atlikti tokius tyrimus išsiplės“, – teigė vienas mokslininkų komandos narys Malcolmas Bremeris iš Bristolio universiteto.
Ši galaktika mokslininkams svarbi tuo, kad ji siekia „rejonizacijos epochą“ – ankstyvąjį visatos gyvavimo laikotarpį, kai pirmykščių galaktikų skleidžiama radiacija pakeitė aplink esančių vandeninio dujų fizikinę būseną. Mokslininkai tikisi, kad tokios galaktikos kaip „UDFy-38135539“ padės jiems geriau suprasti šį visatos evoliucijoje vykusį procesą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?10
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...