- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Projektas „Podoktorantūros stažuočių įgyvendinimas Lietuvoje“ jauniems mokslų daktarams suteikia sąlygas pradėti ir plėtoti savarankiškus mokslinius tyrimus bei pasirengti mokslinei pedagoginei karjerai.
Stažuočių tyrimų temas jaunieji mokslininkai renkasi atsižvelgdami ne tik į sukauptą mokslinių tyrimų patirtį, bet ir į jų aktualumą visuomenei.
Mokslininkės stažuotojos Živilės Stankevičiūtės atliekami tyrimai pasitarnaus odontologijos, ortopedijos pažangai. Tuo tarpu stažuotoja Olga Mastianica pateiks naujų įžvalgų dėl tautinės diferenciacijos, tautinio identiteto formavimosi procesų buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse.
Kuria „dirbtinio kaulo“ dangą
Mokslininkė Ž. Stankevičiūtė podoktorantūros stažuotės Vilniaus universiteto Chemijos fakultete metu gilinasi į perspektyvią sritį – tiria implantų padengimo sintetine medžiaga – „dirbtiniu kaulu“ galimybes.
Ilgai naudojant titano implantus, pasitaiko įvairių komplikacijų – uždegimų, implanto tirpimo atvejų. Vienas šios problemos sprendimo būdų – padengti implantus hidroksiapatitu – sudėtimi į natūralų kaulą panašia sintetine medžiaga, kuri pasižymi puikiomis biosuderinamumo savybėmis ir dažnai naudojama įvairiems kaulų ir dantų defektams užpildyti, protezams padengti.
„Kad būtų galima palyginti rezultatus, tokias pat „sintetinio kaulo“ dangas bandau išgauti ir ant silicio bei kvarco. Tai nėra lengva: vienokios cheminės sudėties kalcio ir fosforo junginiai susidaro sintetinant paprastus miltelius dantų protezams gaminti, ir kiek kitokios – dengiant ant titano. Ne veltui verčiant iš graikų kalbos žodžio „apatitas“ reikšmė siejama su apgaule“, – pastebėjo mokslininkė.
Podoktorantūros stažuotei dr. Ž. Stankevičiūtė pasirinko VU Chemijos fakultetą, nes siekė padirbėti drauge su profesoriumi habilituotu daktaru Aivaru Kareiva, apie kurio kompetenciją buvo daug girdėjusi. Džiugino ir stažuotės tema: mokslininkė anksčiau yra nemažai domėjusis biologija bei žmogaus anatomija, juolab kad savo tyrimų srityje mokslininkė jau sukaupė nemažai patirties ir žinių.
Prie tikslo - palaipsniui
Dr. Ž. Stankevičiūtė mėnesį stažavosi Talino technologijos universitete, tyrinėdama susintetintų medžiagų savybes, du mėnesius praleido Rygos technikos universitete sintetindama hidroksiapatitus, turinčius įvairių kiekių sidabro, ir tyrinėjo jų antibakterines savybes, kurios padėtų sumažinti arba apskritai išvengti įvairių uždegimų chirurginių operacijų metu.
Tačiau viena įdomiausių moksliniu požiūriu ir kartu egzotiškiausia kelionė mokslininkės dar laukia: ji vyks į tolimąjį Taivaną ir Taipėjaus technologijos universitete tirs susintetintų medžiagų biosuderinamumo savybes. Taip pat bus formuojami pavyzdžiai odontologijai, bandomos titano, padengto „dirbtiniu kaulu“ panaudojimo ortopedijoje galimybės.
Kitas žingsnis būtų sidabro turinčio apatito pritaikymas dengti jį ant titano, bet tai – jau ateities planai.
Gilinasi į tautinės tapatybės kilmę
Mokslininkė stažuotoja Olga Mastianica podoktorantūros stažuotę atlieka Lietuvos istorijos institute, XIX amžiaus istorijos skyriuje. Jame šiuo metu intensyviausiai ir plačiausiai, lyginant su kitais Lietuvos institutais, vykdomi mokslininkę dominantys nacionalizmo, tautinės identifikacijos tyrimai.
Dr. O. Mastianicos tyrinėjimo sritis – sudėtingi, netipiniai XX a. pradžios tautinės identifikacijos variantai buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse, jų kolektyvinės raiškos formų analizė, kuri iki šiol nebuvo atlikta.
Mokslininkė siekia apibrėžti lietuvių moderniojo nacionalizmo ideologijos simbolius, vertybes, ritualus, istorinės atminties konstruktus, kurie buvo naudojami tautinei tapatybei formuoti.
Medžiagos naujoms išvadoms apie tautinio identiteto tarpusavio sąveikas bei priešpriešas mokslininkė ieško analizuodama 1908 – 1914 m. Mečislovo Davainio-Silvestraičio lenkų kalba Vilniuje leistų laikraščių „Litwa“ („Lietuva“) ir „Lud“ („Liaudis“) idėjines platformas.
Tyrimo išvadų pagrindu tikimasi įsijungti į Lietuvos ir Lenkijos istoriografijoje tebevykstančias diskusijas dėl tautinių konfliktų pobūdžio XX a. pradžioje, pateikti naujų įžvalgų dėl tautinės diferenciacijos, tautinio identiteto formavimosi procesų.
Netrukus – naujas kvietimas stažuotis
Abi mokslininkės jau spėjo įvertinti podoktorantūros stažuotės teikiamą naudą ir galimybes.
„Ši stažuotė ir darbo vadovo prof. A. Kareivos konsultacijos man atvėrė plačias galimybes – galiu dirbti su naujausia modernia aparatūra, semtis patirties kitų šalių universitetuose bei pristatyti darbo rezultatus įvairiose konferencijose: Lietuvoje, Vokietijoje, Ispanijoje“, – džiaugėsi dr. Ž. Stankevičiūtė.
„Podoktorantūros stažuotė leido susipažinti su naujausiomis Vakarų ir Rytų Europos istoriografijų nacionalizmų, tautinės identifikacijos modelių teorinėmis ir metodologinėmis prieigomis, pasisemti mokslinės patirties Vokietijos, Lenkijos ir Rusijos akademinėse institucijose“, – stažuotės svarbą įvertino dr. O. Mastianica.
2013 m. birželį numatoma skelbti penktąjį kvietimą finansuoti podoktorantūros stažuotes Lietuvos mokslo ir studijų institucijose 2013–2015 metais. Kaip ir anksčiau, konkurse dalyvauti galės įvairių mokslo sričių šalies ir užsienio jaunieji mokslininkai.
Projektas „Podoktorantūros (post doc) stažuočių įgyvendinimas Lietuvoje“ (projekto Nr. VP1-3.1-ŠMM-01-V-02-004) finansuojamas pagal Europos Sąjungos struktūrinių fondų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos, Mokslininkų ir kitų tyrėjų mobilumo ir studentų mokslinių darbų skatinimo priemonę (VP1-3.1-ŠMM-01).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Trys kinų astronautai pakilo į Kinijos kosminę stotį „Tiangong“3
Kinija į savo orbitinę stotį „Tiangong“ („Dangaus rūmai“) nusiuntė naują įgulą. Kosminis laivas „Shenzhou 18“ su trimis astronautais vėlų ketvirtadienio vakarą (vietos laiku) pakilo iš Cziuciuanio kos...
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?12
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą16
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...