Ministras: ŠMM nesugebėjo sukontroliuoti mokslo ir studijų informacijos sistemos kūrimo

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pripažįsta, kad jo vadovavimo metu Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) nesugebėjo sukontroliuoti mokslo ir studijų informacijos sistemos kūrimo, kuris sulaukė Valstybės kontrolės (VK) kritikos.

Anot VK, dešimtmetį kuriama Lietuvos mokslo ir studijų informacijos sistema iki šiol nebaigta ir neveikia tinkamai, o jos kūrimui gautas 51 mln. litų panaudotas nerezultatyviai ir neefektyviai.

Auditoriai pabrėžia, kad ŠMM nuo informacinės sistemos kūrimo pradžios nepakankamai kontroliavo planuotų darbų įgyvendinimą. Tai pripažįsta ir G.Steponavičius.

"Tiek laike, tiek lėšų efektyvaus panaudojimo prasme padaryta toli gražu ne viskas. Tai, kad aukštosioms mokykloms savarankiškai šio projekto vykdymas buvo patikėtas, nepasiteisino ir pritrūko kontrolės", - po Vyriausybės posėdžio trečiadienį žurnalistams sakė ministras.

"Žinojome, kad vietoj to, kad per trejus metus turėjo būti sukurta sistema, nuo 2003 metų truko kūrimas 6 metus. Tai parodo, kad trūko ir gebėjimų, iš ankstesnių ministerijos vadovų atidesnės kontrolės. Galime prisiimti dalį atsakomybės, kad per šiuos dvejus metus mes nesugebėjome iki galo proceso suvaldyti", - teigė G.Steponavičius.

Tačiau pastaruoju metu jis sako pasirašęs trūkumų šalinimo priemonių planą ir susitarimą su aukštosiomis mokyklomis dėl sistemos naudojimo. G.Steponavičiaus teigimu, jos palaikymui prireiks dar lėšų, tačiau tai esą "nebus tokios įspūdingos sumos".

Auditoriai taip pat teigia, jog projektą vykdžiusių Kauno technologijos universiteto (KTU) atsakingų darbuotojų veiksmuose gali būti turto iššvaistymo, piktnaudžiavimo ir tarnybos pareigų neatlikimo požymių, todėl audito dokumentai perduoti Generalinei prokuratūrai.

Ministras savo ruožtu sako prieš spręsdamas atsakomybės už galimus pažeidimus klausimą norintis susipažinti su teisėsaugos išvadomis.

"Palauksiu teisėtvarkos institucijų išvadų, nes man rūpėtų žinoti, ar būta grubių pažeidimų, ar yra realių lėšų iššvaistymo atvejų, nes kol kas taip teigti negalėčiau. Būta delsimo ir nepakankamai efektyvaus ir sutelkto veikimo tas lėšas įsisavinant greitesniu laikotarpiu - tai būtų kainavę žymiai pigiau", - teigė jis.