Mėnulyje kadaise tyvuliavio kelių šimtų kilometrų gylio vandenynas

Audrų vandenynas Mėnulyje kadaise iš tiesų buvo okeanas. Tiesa, ne vandens, o skystos magmos – to okeano gylis siekė kelis šimtus kilometrų.

Mėnulis, žinia, turi dvi puses. Regimoji visados atgręžta į Žemę, nematomoji – visada nusigręžusi nuo Žemės (kartais ji vadinama „tamsiąja“ Mėnulio puse, nors Saulė ją nušviečia nė kiek nerečiau nei regimąją pusę).

Abi Mėnulio pusės stulbinamai skirtingos. Regimoje pusėje vyrauja lygumos, o trečdalį jos dengia plokščios, vulkaninės kilmės sritys, vadinamos mėnulio jūromis. Kitoje Mėnulio pusėje jūrų viso labo dvi. Kita pusė už regimąją aukštesnė vidutiniškai dviem kilometrais ir padengta kur kas storesne pluta. Smarkiai skiriasi ir abiejų pusių mineralinė sudėtis.

Mokslo pasaulyje apie šiuos skirtumus iškelta keletas hipotezių. Vienoje iš jų kalbama net ir apie kadaise neva egzistavusį antrąjį Žemės mėnulį, kuris bloškėsi į užpakalinę likusio mėnulio pusę. Natūralių Žemės palydovų susidūrimo idėją palaiko ir Japonijos mokslininkai.

Jie tokią poziciją grindžia duomenimis, kuriuos jiems atsiuntė orbitoje aplink Mėnulį skriejantis zondas „Kaguya“ (Selene). Tiesa, pagal japonų versiją, susidūrimas įvyko matomoje Mėnulio pusėje. Po šio susidūrimo Mėnulio veide liko didžiulė tamsi dėmė, puikiai žinoma kiekvienam, kuris yra matęs Mėnulį. Toji dėmė – didžiausia Mėnulyje jūra: Audrų vandenynas. Jos skersmuo – apie 3 tūkst. km.

Kol kas Audrų vandenyno atsiradimas tebėra mįslė: daugelis specialistų yra linkę palaikyti „smūgines“ hipotezes, nors aiškių topografinių tokio įvykio požymių nėra. Galbūt taip yra dėl itin garbaus šio įvykio amžiaus – jis gali būti įvykęs prieš maždaug 4 mlrd. metų. Japonų mokslininkai nusprendė išanalizuoti skirtingų Mėnulio sričių mineralinę sudėtį. Remdamiesi tyrimo rezultatais, japonai priėjo išvadą, kad mėnulių susidūrimo, pasibaigusio galingu branduolio išsilydymu, versija yra išties gana tikėtina.

Mokslininkų skaičiavimu, kolosalios galios smūgiai, suformavę Audrų vandenyną ir kitas jūras, niekada negalėjo visiškai sunaikinti regimosios pusės Mėnulio plutos. Ilgą laiką pluta buvo padengta ištisomis skystos magmos jūromis. Tam tikra prasme pluta susiformavo iš naujo tik gerokai vėliau – kai atvėso lava. Šie įvykiai, anot mokslininkų, galėtų paaiškinti tokius ryškius abiejų Mėnulio pusių skirtumus.


Šiame straipsnyje: mėnulismokslasįdomu

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kuo nustebins „Mokslo sala“?
    Kuo nustebins „Mokslo sala“?

    Praėjusį ketvirtadienį iš penkių senojo žemyno valstybių atvykę profesionalai padėjo stiprius pamatus Kaune planuojamo mokslo populiarinimo centro koncepcijos sukūrimui. Intensyvią sesiją Kaune surengę mokslo centrų ekspertai galutinius sav...

    5
  • „Facebook“ griežtina kovą su propaganda
    „Facebook“ griežtina kovą su propaganda

    „Facebook“ ketvirtadienį pranešė griežtinantis saugumą, siekiant atremti vyriausybių ir kitų subjektų pastangas skleisti dezinformaciją ar manipuliuoti diskusijomis dėl politinių priežasčių. ...

    3
  • NASA erdvėlaivis sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų
    NASA erdvėlaivis sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų

    Bepilotis NASA aparatas „Cassini“ sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų, nors kurį laiką buvo dingęs ryšys su Žeme, bet vėliau jis atgijo, pranešė JAV kosmoso tyrimų agentūra ketvirtadienį. ...

  • „Mokslo sriuba“: keturi būdai panaudoti mūsų nuotekose esantį dumblą
    „Mokslo sriuba“: keturi būdai panaudoti mūsų nuotekose esantį dumblą

    Pagalvoję apie miestų nuotekų valymo procesą, daugelis pirmiausia įsivaizduojame nosį riečiantį kvapą, ištisus kalnus po valymo likusių atliekų. ...

  • Jauni išradėjai griauna mitus, kad chemija – baubas, o fizika – džiunglės
    Jauni išradėjai griauna mitus, kad chemija – baubas, o fizika – džiunglės

    Agurkų sėklos languose, stiklainiuose spalvotos salotos, o termostate pačių augintos bakterijos – taip atrodo VII forto kazematų laboratorija, kur jaunieji išradėjai griauna mitus, esą chemija – baubas, o fizika – džiunglės. ...

  • Pirmajam Lietuvos lazeriui įsižiebti padėjo kelnės
    Pirmajam Lietuvos lazeriui įsižiebti padėjo kelnės

    Dabar Lietuva pasaulyje pirmauja mokslinių lazerių srityje. Tačiau pirmojo lazerio įžiebimas prieš daugiau nei penkiasdešimt metų tai padariusiam fizikui prof. Juozui Vidmančiui Vaitkui  primena anekdotinę istoriją. „[Soviet...

  • Sporto halėje e-sportininkai rungėsi dėl tūkstantinių prizų
    Sporto halėje e-sportininkai rungėsi dėl tūkstantinių prizų

    Penktadienį prasidėjo 10 dienų truksiantis informatiškiausias studentų festivalis „InfoShow“. Tradiciškai renginių maratoną pradėjo jau penkioliktus metus rengiama elektroninio sporto fiesta „InfoShow Lan Party“. Le...

  • „Galaxy S8“ prieš „iPhone“: kuris pranašesnis?
    „Galaxy S8“ prieš „iPhone“: kuris pranašesnis?

    Varle.lt specialistų manymu, naujieji „Samsung“ flagmanai tikrai gali drąsiai pretenduoti į geriausių 2017 metų išmaniųjų telefonų titulą. Pagal kai kuriuos parametrus jie lenkia net naujausią „Apple“ išmanųjį....

    1
  • „Galaxy A5 <span style=color:red;>(2017)</span>“: kuo išskirtinis?
    „Galaxy A5 (2017)“: kuo išskirtinis?

    Praeitų metų „Samsung Galaxy A“ išmaniųjų telefonų serija dizaino požiūriu buvo labai vykusi. Telefonai atrodė labai stilingai, nors, pagal charakteristikas, šiek tiek nusileisdavo kai kuriems kinų analogams. Tenka pripažint...

  • Pokytis evoliucijoje: rasti seniausi pasaulyje grybai?
    Pokytis evoliucijoje: rasti seniausi pasaulyje grybai?

    Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) atsitiktinai aptiktos fosilijos turbūt yra seniausi kada nors rasti grybai, daug senesni, nei iki šiol žinoti mokslui, ir dėl jų tenka perrašyti šių organizmų, kurie nėra nei augalai, nei gyvūnai, ...

Daugiau straipsnių