- technologijos.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jau ne vieną šimtmetį žmonijai ramybės neduoda klausimas – kodėl mėnulis arti horizonto atrodo gerokai didesnis nei kybodamas zenite? Saskaehanos universiteto (Pensilvanija, JAV) mokslininkai Joseph as Antonidesas ir Toshiro Kubotas primirštą paradoksą vėl iškėlė į dienos šviesą. Ne tik iškėlė, bet ir pateikė naują paaiškinimą.
Pagal šių mokslininkų teoriją, didelio mėnulio iliuzija kyla todėl, kad smegenys dėl binokuliarinio regėjimo (dvi akys) ir dėl subjektyvaus pasaulio suvokimo nederamai įvertina nuotolį iki horizonto ir iki mėnulio.
Kad palei horizontą didžiuliu tampantis mėnulis yra ne optinė, o suvokimo iliuzija, neginčijamai aišku jau seniai. Apie tai byloja galybė fotografinių patvirtinimų: fotografuojant pagal tuos pačius fotoaparato nustatymus, nuotraukose mėnulis nekeičia savo dydžio per visą savo kelionę nuo zenito link horizonto. Vadinasi, mėnulis „apgaudinėja“ ne optiką (kieno ji bebūtų – fotoaparato ar žmogaus akies), o mūsų suvokimą. Tiesa, kokios yra šios suvokimo iliuzijos priežastys, klausimas iki šiol buvo atviras.
Ko gero, pats žinomiausias mėnulio paradokso paaiškinimas grindžiamas sąlyga, kad kampinis mėnulio dydis suvokiamas jį prilyginant palei horizontą šviečiančios mėnesienos fone matomiems objektams. Mėnulis prie horizonto nevalingai lyginamas su ten matomais nemenko dydžio objektais (medžiais, pastatais, jų stogais ir pan.), todėl ir atrodo toks didelis. Toks efektas buvo pavadintas Ebinghauso iliuzija.
Tačiau J. Antonidesas ir T. Kubotas nurodo du šios teorijos trūkumus. Pirmiausia, visuose Ebinghauso iliuzijos eksperimentuose tiriamieji nurodydavo tik 10 proc. objekto padidėjimą. O mėnulis danguje ties horizontu gali atrodyti didesnis net dvigubai. Antra, minėtoji teorija nepaaiškina, kodėl mėnulio paradoksas dingsta nuotraukose ir vaizdo įrašuose, nes Ebinghauso iliuziją, skirtingai nei mėnulio paradoksą, nesunku užfiksuoti.
Naujoji amerikiečių mokslininkų teorija grindžiama prielaida, jog galvos smegenys atstumus vertina dviem skirtingais būdais. Pirmasis – pagal binokuliarinio regėjimo sudaromą vaizdelį. Kuo mažiau vaizdo skirtumų kairės ir dešinės akies tinklainėse, tuo objektas atrodo tolimesnis. Antrasis – pagal turimą subjektyvų pasaulio suvokimą: regėjimo procesus kontroliuojančioms smegenų žievės sritims neegzistuoja „begalybės“ sąvoka, tad smegenys bando suvokti dangų kaip sferą, nutolusią nuo mūsų per tam tikrą (kad ir labai didelį) atstumą, o toje sferoje „patalpintas“ mėnulis, saulė ir žvaigždės.
Čia ir kyla prieštaravimas: binokuliarinis regėjimas tvirtina, kad mėnulis – nė kiek ne arčiau nei „dangaus sfera“. Smegenys šį prieštaravimą išsprendžia padidindamas mėnulio projekciją. Toks sprendimas yra tuo ryškesnis, kuo mažesnis atstumas iki „dangaus sferos“. O horizonte matomi objektai (medžiai, pastatai ir pan.) skatina smegenis prie jų „pririšti“ dangų: štai namas, o tuoj virš jo – „dangaus sfera“. Todėl mėnulis atrodo didesnis negu zenite. Kai žiūrime aukštyn į zenitą, dangų suvokiame kaip kažką ypatingai tolimo, tad ir mėnulis vertinamas visiškai kitaip ir suvokiamas kaip mažesnis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...
-
Pirmieji telefonai: tokių dabar tikrai nesinešiotumėte rankinėje15
Mobilųjį telefoną dabar turi kone kiekvienas. Telefonu žmonės ne tik skambina ar rašo žinutes, dažniausiai telefonas atstoja kur kas daugiau prietaisų. Jame integruota kamera, navigacija ir kitos plačiai naudojamos programos. Balandžio 3-ąj...