Mėnulį lietęs pionierius: JAV privalo kolonizuoti Marsą

Buvęs JAV astronautas Buzzas Aldrinas (Bazas Oldrinas), tapęs antruoju žmogumi, žengusiu Mėnulio paviršiumi, trečiadienį pareiškė, kad jo šalis privalo tapti nuolatinės Marso kolonizacijos lydere.

Pasisakydamas per kosmoso ekspertų konferenciją Vašingtone, 83 metų veteranas sakė, kad Jungtinės Valstijos turėtų išnaudoti patirtį, sukauptą prieš kelis dešimtmečius per pilotuojamus skrydžius į Mėnulį, kad pastatytų naują koloniją Raudonojoje planetoje.

„JAV turi pradėti naujakurystę Marse ir jo apgyvendinimą, - B.Aldrinas sakė per konferenciją “Žmonės į Marsą„ (Humans to Mars), vykusią George'o Washingtono (Džordžo Vašingtono) universitete. - Tai pasiekiama.“

Jo raginimas Jungtinėms Valstijoms išlaikyti lyderių pozicijas kosminėse lenktynėse į Marsą iš esmės atitinka Nacionalinės aeronautikos administracijos (NASA) ir prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) administracijos planus pirmąkart pasiųsti žmones į Marsą 4-ame dešimtmetyje.

Tačiau kitaip nei NASA administratorius Charlesas Boldenas (Čarlzas Boldenas), kuris trijų dienų konferencijos pradžioje pirmadienį pripažino, kad tebėra reikšmingų spragų technologijose, M.Aldrinas pareiškė, kad didžioji dalis tyrimų jau atlikti.

„Iš tikrųjų reikia labai mažai naujų tyrimų“, - sakė buvęs astronautas, ragindamas investuoti pinigų ir sutelkti politinią valią, kad būtų įgyvendinama nuolatinės dviejų planetų visuomenės vizija.

„JAV turi likti žmonių skraidinimo kosmose lydere, o aš manau, kad galima išnaudoti komercinės rinkos dinamiškumą, kad sukurtume nusileidimo sistemą, galinčią iš tikrųjų tapti JAV greitkelio į kosmosą pagrindu“, - pabrėžė jis.

M.Aldrinas, neseniai išleidęs naują knygą „Misija į Marsą: mano vizaija apie kosmoso tyrimus“, pastebėjo, kad knyga turėtų vadintis „Misijos į Marsą“, nes tokių skrydžių bus daug ir kad žmonės toje planetoje turėtų įsikurti visam laikui.

„Kalbame apie daugelį misijų, kad galiausiai apgyvendintume ir kolonizuotume Marsą“, - aiškino M.Aldrinas, taip pat siūlantis pasiųsti kosminius laivus, kurie skrietų nuolatine trajektorija tarp Žemės ir Marso.

„Turėtume sutelkti dėmesį į nuolatinio žmonių buvimo Marse pradžią iki 2030-2040, - pridūrė jis. - Jungtinės Valstijos bus žmonijos raidos švyturys.“

B.Aldrinas įsivaizduoja, kad Marse galėtų būti kuriamos gyvenvietės, sukonstruotos iš atskirų modulių, galbūt bendradarbiaujant su Kinijos, Europos, Indijos, Japonijos ir Rusijos kosmoso agentūros, tačiau Jungtinės Valstijos, anot jo, turėtų vadovauti šiam procesui.

Astronautas nepritarė nuomonei, kad į Marsą nutarusiems persikelti žmonėms reikėtų sudaryti galimybes grįžti į Žemę.

„Nėra kitos išeisties, tik užtikrinti nuolatinį (apgyvendinimą) Marse, - sakė B.Aldrinas. - Tiesiog nemanau, kad galima rengti vienkartines išvykas ant Marso paviršiaus.“

Komentuodamas Nyderlandų bendrovės „Mars One“ pareiškimą, kad ji verbuoja savanorius 2023 metais planuojamam surengti skrydžiui į Raudonąją planetą be galimybės grįžti, M.Aldrinas sakė, kad tas planas atrodo esantis gera lėšų rinkimo ir viešųjų ryšių akcija, tačiau neturinti „svaresnio techninio pagrindo“.

M.Aldrinas buvo NASA misijos „Apollo 11“ Mėnulio modulio pilotas. 1969 metų liepos 20-ąją jis kartu su velioniu astronautu Neilu Armstrongu (Nilu Armstrongu) tapo pirmaisiais žmonėmis, išsilaipinusiais mūsų planetos palydovo paviršiuje.



Komentarai 1 Rašyti komentarą

jo jo

jo jo portretas
jav privalo uzimti visa galaktika...
Skaityti visus komentarus
Tavo komentaras

Komentuoti

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių