Menininkai sieks įkvėpti gyvybės Laisvės alėjai

Kauno miesto širdimi laikomos Laisvės alėjos, pastaruoju metu tampančios sparčiai tuštėjančių vitrinų liudininke, likimu susirūpino Kauno menininkai bei verslininkai. Šiandien Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus nariai ir bendrovė „Baltic Realty Adviser" pristatys unikalų meninį-probleminį projektą „Pašauktiems miesto", kuriuo bus siekiama priminti tą metą, kai Kauno centre šurmuliavo turtingas miesto kultūrinis bei visuomeninis gyvenimas.

­Dviejų garsių šalies fotomenininkų Romualdo Požerskio ir Romualdo Rakausko fotografijos papuoš ištuštėjusias, šiuo metu nenaudojamų komercinių patalpų Laisvės alėjoje vitrinas. Anot parodos organizatorių, ši paroda unikali tuo, jog yra atvira kiekvienam miestiečiui. Kauno gyventojai ir miesto svečiai turės galimybę grožėtis daugiau nei 20-čia meninių fotografijų, kuriose užfiksuotas miesto centro gyvenimas 1960-1990-aisiais metais, kuomet Laisvės alėja buvo gausiausiai lankoma ir patraukliausia gatvė ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje.

Pasak meninių fotografijų parodos koordinatoriaus, Lietuvos fotomenininkų sąjungos nario Gintaro Česonio, eksponuojamos fotografijos iš esmės yra Laisvės alėjos nuotaikų paroda, perteikianti tuometinio Kauno centro žmonių jausmus ir tų laikų akimirkas.

Parodos organizatoriai tikisi, jog meninės fotografijos ne tik pagražins tuščias Laisvės alėjos parduotuvių vitrinas, bet ir sužadins dabartinių kauniečių sentimentus savo miestui ir Laisvės alėjai, leis pajusti tuometinio Kauno centro atmosferą ir susimąstyti apie jo ateitį.

„Kauno verslininkai, maloniai sutikę laisvose patalpose eksponuoti fotografijas, parodė, jog jie nėra abejingi tam, kad pastaruoju metu Laisvės alėja apmirė. Nė vienas tikras kaunietis negali įsivaizduoti kitos tokios brangios vietos savo laisvai dvasiai kaip Laisvės alėja. Tai yra ne tik architektūrinis, bet ir dvasinis mūsų paveldas. Ar galima įsivaizduoti mūsų poetus Patacką, Navaką ar kitus meno žmones, ieškančius mūzos „Akropolio", „Megos" koridoriuose, o ne Laisvės alėjos kavinukėje?", - sakė Kauno menininkų projektą parėmusios bendrovės „Baltic Realty Adviser" valdybos pirmininkas Arvydas Žilevičius.

Anot architekto Algimanto Kančo, Laisvės alėjoje ir jos prieigose sutelkta beveik viskas, kas lemia Kauno identitetą: nuo kultūros ir mokslo iki valdžios ir finansų institucijų.

„Tai vieta, kuri turi apjungti visas kauniečių kartas: čia vaikštinėjo mūsų tėvai, čia leidžiame laiką mes ir mūsų vaikai, anūkai. Čia vyko daug reikšmingų Lietuvai įvykių, o juose  dalyvavo Kauno žmonės, mylintys savo miestą ir Laisvės alėją. Kiekvienas su savo istorija, jausmais, nuotaikomis prisidėjo prie miesto istorijos kūrimo. Laisvės alėja buvo, yra ir bus kauniečiams pati mylimiausia ir gražiausia Kauno gatvė. Jos atgimimo ir sužydėjimo metas - tik laiko klausimas", - kalbėjo A. Kančas.

Kauno fotomenininkų ir verslininkų projekto pagrindinis tikslas - pakviesti Kauno visuomenę, verslininkus ir miesto valdžios atstovus diskusijai, kuri paskatintų realius Kauno centro atgaivinimo veiksmus. Viliamasi, kad Laisvės alėjos šlovės ir pasididžiavimo laikus liudijančių fotografijų parodos atidarymas taps naujų idėjų bei projektų pradžia.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių