Mėgins atkurti galingiausius kosminius sprogimus

Dviejuose naujuose eksperimentiniuose įrenginiuose ketinama atkurti galingiausius kosmose vykstančius sprogimus.

Kiekvienas mūsų kūno centimetras bei mus supantys daiktai sudaryti iš mažiau nei 100 pagrindinių cheminių elementų kombinacijų. Šie elementai gerai pažįstami visiems, mačiusiems periodinę cheminių elementų lentelę. Būtent šie elementai, įvairūs atomai, sudaro mus supančią visatą, rašo telegraph.co.uk.

 Periodinė lentelė yra patikimas sąrašas, tačiau mokslininkai mano, kad keleto elementų jame vis dar trūksta. O tiksliau – maždaug 3,5–7 tūkst. Dabar jie rengiasi sukurti didžiulius naujus įrenginius, padėsiančius juos surasti. Šie naujos rūšies dalelių greitintuvai, vadinami Didžiojo hadronų greitintuvo įpėdiniais, atkurs ekstremaliausias visatoje aptinkamas sąlygas ir čia pat, Žemėje, sukurs miniatiūrines supernovas (didžiulius sprogimus, sukeltus irstančios žvaigždės), neutronų žvaigždes ir net paslaptingas žvaigždes vampyres.

Šiuose kataklizminių kosminių sprogimų kopijose mokslininkai tikisi atrasti iki šiol nematytų atomų, akimirksniu atsirandančių ir išnykstančių. Tai paieška srityje, kurią branduolinės fizikos specialistai vadina atomų mokslo terra incognita.

„Niekas tiksliai nežino, kiek elementų laukia, kol bus atrasti“, – teigė Glazgo universiteto fizikas Guentheris Rosneris. Jis yra Europos mokslo fondo, neseniai paskelbusio apie naujos kartos didžiulių eksperimentinių įrenginių statybos planus, narys.

 „Skaičiuojama, kad yra mažiausiai 4 ar 5 tūkst. tokių elementų. Manoma, kad jie sukuriami supernovos sprogimuose, taigi esame tikri, kad jie egzistuoja. Nelaimei, šie atomai gyvuos labai trumpai – vos trilijoninę trilijoninės sekundės dalį“, – aiškino G. Rosneris.

26 kilometrų ilgio Didysis hadronų greitintuvas ieško nepagaunamų subatominių dalelių, sudarančių atomus ir suteikiančių jiems masę. Tuo tarpu šių naujųjų eksperimentų tikslas – atsakyti į fundamentalius klausimus apie pačius atomus ir atskleisti, kaip jie sukuriami.

Po Didžiojo sprogimo egzistavo vos keletas elementų, iš esmės tai buvo lengviausi ir paprasčiausi atomai, tokie kaip vandeninis ir helis. Tik tuomet, kai jie pateko į pirmųjų žvaigždžių ir didžiulio karščio supernovų, kurių sprogimo metu temperatūra siekia 82 mlrd. laipsnių Celcijaus, žaizdrą, atsirado didesnieji atomai.

Kaip numatoma Europos mokslo fondo Branduolinės fizikos bendradarbiavimo komiteto parengtame plane, du „naujos kartos“ supergreitintuvai turėtų atkurti šias ekstremalias sąlygas.

Pirmasis, Antiprotonų ir jonų tyrimų įrenginys, įsikursiantis Darmstadte, Vokietijoje, atomus greitins dvigubame žiede, kurio ilgis sieks daugiau kaip 915 metrų, o vėliau vykdys jų susidūrimus su nustatytu objektu, po kurio jie suskils. Šie fragmentai tuomet vėl bus greitinami ir susidurs su kitu objektu, o šio eksperimento metu gauta temperatūra bus daugiau kaip milijoną kartų didesnė nei Saulės centre.

Mokslininkų teigimu, sukurti intensyvūs ir tankūs sprogimai sukurs sąlygas, kokios, kaip manoma, egzistuoja neutroninėse žvaigždėse – masyvių žvaigždžių, suirusių po supernovos sprogimo, liekanose.

„Šis įrenginys generuos medžiagą, maždaug 10 kartų tankesnę, nei galima gauti Didžiajame hadronų greitintuve, taigi ji bus panaši į medžiagą, esančią neutroninės žvaigždės centre. Mes nežinome, kas yra neutroninės žvaigždės viduje, bet greičiausiai tai nėra įprasta medžiaga. Ji turėtų būti keista ir kelianti didelį susidomėjimą“, – aiškino G. Rosneris.

1,19 mlrd. eurų kainuosiantis įrenginys taip pat galės sukurti antimedžiagos srautus. Vykdant jų susidūrimus su įprasta medžiaga, tikimasi gauti visiškai naujų tipų daleles. Tarp egzotinių objektų, kurių mokslininkai ieškos, bus ir keisti energijos kamuoliai, kurie elgiasi kaip dalelės – vaidinamieji „gliuonų kamuoliai“. Šios hipotetinės dalelės sudarytos iš gliuonų – elementariųjų dalelių, kurios, kaip manoma, padeda atomų branduoliams išlikti patvariems.

„Galėsime imtis labai plataus spektro tyrimų, kurie atsakys į kai kuriuos tikrai fundamentalius klausimus“, – teigia viename eksperimentų dalyvaujantis branduolinės fizikos mokslininkas Martinas Freeris iš Birmingemo universiteto.

Antrasis įrenginys – Europos tiesioginio režimo izotopų atskyrimo įrenginys (Eurisol), kuriame bus vykdomi atomų susidūrimai su tankiu objektu. Tuomet fragmentai bus vėl greitinami, taip sukuriant intensyvų srautą, kuris galėtų susidurti su kitu objektu

„Šios prieigos privalumas – tai, kad visą galią sugeria objektas, kuris gali skurti sunkius, nestabilius atomus, kurie susintetinami supernovos sprogimų metu. Taip galima ekstrapoliuoti šių atomų savybes ir geriau suprasti neutronines žvaigždes bei kaip jos veikia“, – teigė Yorickas Blumenfeldas iš Prancūzijos atominės fizikos instituto.

Manoma, kad šis įrenginys, kurį numatoma užbaigti 2025 metais, galėtų būti įrengtas Rutherfordo laboratorijose Oksforde, nors taip pat svarstoma galimybė jį įkurdinti CERN, greta Didžiojo hadronų greitintuvo.

Kai šis įrenginys bus baigtas, jie leis mokslininkams atkurti pačias egzotiškiausias ir destruktyviausias visatos jėgas. Vienos keisčiausių – „žvaigždės vampyrės“, objektai, siurbiantys dujas iš kaimyninių žvaigždžių. Tai, manoma, sukelia egzotiškas branduolines reakcijas, kurių metu sukuriami neįprastų rūšių atomai.

Manoma, kad šių procesų tyrimas ne tik leis daugiau sužinoti apie visatą, bet ir leis sukurti naujus būdus energijai generuoti bei branduoliniam kurui valyti, taip pat sukurti naujas diagnostines ir terapeutines priemones medicinai ar net naujas medžiagas.

Tačiau mokslininkams, tokiems kaip G. Rosneris, didžiausias laimėjimas būtų atsakymas į klausimą, kodėl mes iš viso čia esame.

„Mes už savo egzistavimą skolingi supernovoms ir kitiems įvykiams, nutikusiems giliai kosmose. Visi sunkieji ir radioaktyvieji atomai, nuo kurių priklausome, tokie, kaip pavyzdžiui, uranas, sukurti tų procesų metu. Jei jų nebūtų, gyvybė neegzistuotų. Radioaktyvusis irimas sukuria didžiąją dalį šilumos, neleidžiančios Žemės paviršiui užšalti. Taigi supratę, kaip šie atomai atsirado, rastume atsakymą į klausimą, kaip čia atsiradome mes“, – kalbėjo mokslininkas.


Šiame straipsnyje: Didysis sprogimasKosmosas

NAUJAUSI KOMENTARAI

As.

As. portretas
Is kur jus ten taip gerai zinote kas kam ir uz kiek skolingas.Praeis penki metai ir vel kitaip snekesite.Tad sekmes svajotojiai.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Dėl kanapių reklamos „Facebook“ fiksavo žalingo turinio augimą internete
    Dėl kanapių reklamos „Facebook“ fiksavo žalingo turinio augimą internete

    Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) trečiąjį šių metų ketvirtį gavo 1069 pranešimus apie neteisėtą ar žalingą turinį internete – penkiskart daugiau nei 2016 metų liepą-rugsėjį, kai buvo gauta 210 pranešimai. ...

  • Robotų karai: JAV sutriuškino Japoniją
    Robotų karai: JAV sutriuškino Japoniją

    Tūkstančiai žmonių stebėjo internete tiesiogiai transliuojamą mūšį, primenantį vaizdus iš tokių filmų, kaip „Transformeriai“. Mūšis baigėsi milžiniškam JAV sukurtam robotui „grandininio pjūklo kardu&...

  • Tyrimas: ar mirštantys žmonės žino, kad miršta?
    Tyrimas: ar mirštantys žmonės žino, kad miršta?

    Klinikinę mirtį išgyvenę žmonės pasakoja įvairių istorijų apie šią patirtį. Vieni teigia regėję šviesą tunelio gale, kiti pasakoja skraidę virš savo kūno ir viską stebėję trečiu asmeniu. Visgi, tokie sąmonės ir ...

    1
  • Kviečia pasižvalgyti, kaip atrodo vienas įdomiausių NASA centrų
    Kviečia pasižvalgyti, kaip atrodo vienas įdomiausių NASA centrų

    Los Andželo (Kalifornija, JAV) pakraštyje, kalnų papėdėje, įrengtas vienas įdomiausių Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) centrų – „Jet propulsion laboratory“ (JPL). ...

  • Mėnulyje atrastas didžiulis urvas, kuriame galėtų gyventi astronautai
    Mėnulyje atrastas didžiulis urvas, kuriame galėtų gyventi astronautai

    Japonijos kosmoso agentūros mokslininkai atrado Mėnulyje didžiulį urvą, kuriame kada nors galėtų būti įkurta bazė astronautams, apsauganti nuo pavojingos spinduliuotės ir didžiulių temperatūros svyravimų, ketvirtadienį pranešė pareigūn...

    2
  • Kodėl žmonių plaukai tokie keisti?
    Kodėl žmonių plaukai tokie keisti?

    Tiesiog neįtikėtina, kokie mes plaukuoti. Žinoma, palyginti, pavyzdžiui, su šimpanzėmis, galime atrodyti beveik pliki. Tačiau iš tiesų visas mūsų kūnas, išskyrus delnus ir padus, yra plaukuotas. Žmogus turi apie 5 milijonus foli...

  • Mokslininkas: kompiuteriai gali atnešti ir sunkumų
    Mokslininkas: kompiuteriai gali atnešti ir sunkumų

    Tikimės, kad kito dešimtmečio pabaigoje mūsų kompiuteris prižiūrės erdvėlaivius, kurie bus siunčiami į tolimąsias Saulės sistemos planetas, 1969 m. žurnalistui Jurgiui Blekaičiui sakė profesorius Algirdas Antanas Avižienis. Jo vadovaujam...

    1
  • Išmanusis laikrodis „Xiaomi Amazfit“: kuo ypatingas?
    Išmanusis laikrodis „Xiaomi Amazfit“: kuo ypatingas?

    Varle.lt mobiliųjų įrenginių specialistų teigimu, išmanieji laikrodžiai yra šiek tiek kitoks įrenginių žanras nei išmanieji telefonai. Ką siūlo „Huami“ kompanija, pagal „Xiaomi“ užsakymą „Xiaomi A...

  • Sudegusi Rusijos kosminė krovinių kapsulė sukūrė įspūdingą reginį
    Sudegusi Rusijos kosminė krovinių kapsulė sukūrė įspūdingą reginį

    Arabijos pusiasalyje pirmadienio vakarą padangę nušvietė atgal į Žemę krentanti nepilotuojama Rusijos kosminė krovinių kapsulė, žiūrovų nuo Dubajaus iki Rijado akivaizdoje subyrėjusi Žemės atmosferoje ir nukritusi į Indijos vandenyną. ...

  • Kodėl Nobelio komitetas nenorėjo įteikti premijos M. Kiuri?
    Kodėl Nobelio komitetas nenorėjo įteikti premijos M. Kiuri?

    Jeigu kas nors paprašytų jūsų įvardinti bent vieną pasaulyje garsią moterį mokslininkę, kokia pavardė jums pirmiausia šautų į galvą? Tikėtina, kad pirmiausia pagalvotumėte apie radioaktyvumo tyrinėtoją ir dviejų Nobelio premijų ...

Daugiau straipsnių