Masinės žūtys: bitės, varlės, dabar – ir šikšnosparniai

Šnekant metaforiškai: šikšnosparniai krenta kaip musės. JAV Žuvų ir laukinės gamtos tarnyba suskaičiavo, kad vien Šiaurės Amerikoje nuo paslaptingos naujos grybelinės ligos nugaišo iki 6,7 mln. sparnuotųjų pelių.

Naujoji liga vadinama baltos nosies sindromu, nes susirgusio gyvūno nosis pabaltuoja. Liga labai pavojinga, nes nuo jos nugaišta beveik 100 proc. visų užsikrėtusių šikšnosparnių. Dabartiniai duomenys rodo, kad ligai neatspari nei viena šikšnosparnių rūšis.

Pirmą kartą apie baltos nosies sindromą buvo paskelbta 2006 m., Maino valstijoje, JAV. Dabar apie ją žinoma jau 16-oje JAV valstijų ir 4-iose Kanados provincijose, o liga ir toliau plinta.

Mokslininkai išsiaiškino, kad grybelis auga šikšnosparniams apie nosį (dėl to ji ir pabaltuoja) ir sparnus. „Grybelis auga ant odos, bet po truputį pereina ir į gilesnius audinius, kol galiausiai ima naikinti gyvūną iš vidaus. Apsikrėtęs gyvūnas dažniausiai neišgyvena žiemos miego, nes jo metu labai sulėtėja jo gyvybinės funkcijos, taip pat ir imuninė sistema“, - pasakojo Alyssa Bennet, šikšnosparnių specialistė, dirbanti JAV žuvų ir laukinės gamtos tarnyboje.

Pats grybelis nežudo, bet jis priverčia šikšnosparnius vis prabusti kas 4 – 5 dienas. Prabudę jie jaučiasi labai ištroškę ir alkani, todėl išskrenda ieškoti ėdesio ir vandens. Žiemos metu jie nieko neranda ir galiausiai žūva nuo dehidratacijos arba alkio.

JAV ir Kanada jau atnaujino savo saugomų rūšių sąrašus ir baiminasi, kad panašių veiksmų greit turės imtis ir kitos šalys. Baltos nosies sindromas taip pat jau aptiktas ir keliose vietose Europoje ir Azijoje, bet liga ten dar neišplito.

Šikšnosparniai yra skaitlingiausia žinduolių bendruomenė pasaulyje. Jie sudaro dideles kolonijas ir per naktį gali suvalgyti milijardus vabzdžių. Mažėjant šikšnosparnių skaičiui – daugėja vabzdžių, kurie pavojingi žemės ūkiui ir žmonėms. Manoma, kad išnykus šikšnosparniams, miestus ir ūkius tiesiog užplūstų vabzdžių spiečiai, nes paukščiai jų sulesa palyginus nedaug. „Vermonte pusė milijono mirusių šikšnosparnių būtų galėję suėsti apie 2,5 mlrd. vabzdžių per vieną naktį. Tie vabzdžiai išgyveno ir dabar grasina pasėliams, gyvuliams ir žmonėms“, - apgailestavo A. Bennet.

Mokslininkai patvirtino, kad ryšio tarp masinių bičių, varlių ir šikšnosparnių mirčių nėra, tačiau visos trys gyvūnų bendruomenės yra labai reikalingos praktiškai bet kuriai ekosistemai.

JAV valdžia paskelbė apie nacionalinę šikšnosparnių gelbėjimo programą. Ligos tyrimams skirtas finansavimams ir tikimasi, kad greitai bus rastas „priešnuodis“, bet jį pritaikyti gali taip pat būti pavojinga. „Naikindami vieną grybelį, galime sunaikinti ir kitus. Neįmanoma numatyti kokių tai pasekmių tai gali turėti ilguoju laikotarpiu. Galbūt pakenksime dar daugiau?“, - masto A. Bennet.

Visgi mokslininkai turi mažytę viltį. Dalis šikšnosparnių vis tik išgyvena ir galbūt savyje nešioja atsparumą šiai ligai, kurį kažkaip būtų galima perduoti jų gentainiams. Nepaisant to, populiacijos atsigaus labai sunkiai, nes viena patelė paprastai atsiveda tik vieną jauniklį. Tad net ir dabartiniams nuostoliams atstatyti prireiktų dešimtmečių.


Šiame straipsnyje: Šikšnosparnis

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių