Marso uolienos liudija apie kadaise tekėjusį vandenį?

NASA mokslininkai, tiriantys pirmo gręžinio Marse mėginį, sako, kad raudonas tik planetos paviršius. Giliau pakapsčius galima rasti pilkų smilčių, tarp kurių – ir kalcio sulfatas. Radinys leidžia kalbėti apie paviršiuje kadaise tekėjusį vandenį.

Apie ledą ir vandens garus Marse mokslininkai jau kalbėjo ne kartą, tačiau skysčių taip ir nerado. Vis dėlto praeityje padėtis, ko gero, buvo kitokia. Vasario 8-ąją marsaeigis „Curiosity“ sugebėjo išgręžti šešių centimetrų skylę Marso uolienoje ir surinkti maždaug šaukštą smilčių. Atidžiau jas išnagrinėję NASA mokslininkai dabar drąsiai tvirtina: jos visai ne rausvos, o šviesiai pilkos.

Mokslininkai aiškina, kad rausvai nusidažo tik pats planetos paviršius – ten oksiduojasi geležis, planeta savotiškai rūdija. Tuo metu tarp surinktų pilkų smilčių mokslininkai aptiko kalcio sulfato. Tai gipsas, jis susidaro kai per uolienas teka vanduo esant labai karštam klimatui.

Mėginys paimtas Geilio krateryje, esančiame netoli pusiaujo, jis tarsi dar stipriau pagrindžia prielaidą apie planetoje kadaise tekėjusias upes ar tyvuliavusius ežerus.
Vanduo – viena esminių gyvybės sąlygų, būtent jų ir ieško pustrečio milijardo vertės misija. Ji tęsis dvejus metus, per kuriuos mokslininkai tikisi surinkti pakankamai informacijos, kad galėtų į planetą pasiųsti žmogų.

Jungtinių Valstijų prezidentas Barakas Obama yra pareiškęs, kad žmonės į Marsą galėtų išskristi iki 2030-ųjų.


Šiame straipsnyje: maršasvanduogyvybė

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių