- technologijos.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Maroke neseniai nukritusiame meteorite, išvagotame juodo stiklo „gyslomis“, mineralogai aptiko ankstyvojo Marso grunto fragmentų, informuoja „Newscientist.com“.
Radinys mokslininkams suteiks neeilinį šansą pažvelgti į priešistorinio Marso paviršiaus sudėtį ir prieš milijardus metų Raudonojoje planetoje vyravusias sąlygas.
Į Marsą išsiųstų robotų (įskaitant ir marsaeigį „Curiosity“) galimybės nėra neribotos – nors jie betarpiškai „čiupinėja“ ir „ragauja“ planetos gruntą, vis tik analizuoti jie gali tik tuos uolų mėginius, kuriuos sugeba paimti į mobilias laboratorijas. Visų uolų mėginių nepaimsi. O iki šių mokslinių projektų bene vienintelis būdas studijuoti Marso uolienas buvo marsietiškų meteoritų ieškoti Žemėje, tvirtina Hasano II universiteto (Kasablanka, Marokas) tyrėja Hasna Chenauji Audžechan (Hasnaa Chennaoui Aoudjehane).
2011 m. liepą Maroko gyventojai virš dykumos pamatė krintantį ugnies kamuolį, kuris sprogo, nukritęs kažkur Sacharoje. 7 kg meteoritas Tisintas (Tissint) po smūgio pažiro smulkesniais fragmentais, kurių rinkti netrukus puolė ir mokslininkai, ir privatūs kolekcininkai.
Pirminė meteorito fragmentų cheminė analizė rodo, jog į dykumą rėžėsi marsietiško bazalto luitas. Manoma, jog meteoritas nuo Raudonosios planetos buvo atskeltas prieš maždaug 700 tūkst. metų, kai Marsas susidūrė su nedideliu asteroidu.
Tisintas yra tik penktas marsietiškas meteoritas, kurio fragmentai buvo surinkti išsyk po to, kai jis nukrito. Daugelis iš maždaug 90 Žemėje rastų marsietiškų akmenų buvo rasti ne išsyk ir mūsų planetos grunte pragulėjo daugybę metų. Be kita ko, Tisinto fragmentai tyrėjams turėtų suteikti informacijos apie ankstyvųjų Marso raidos etapų geologiją.
„Meteoritas tokios švarios ir nepakitusios sudėties – jis yra beveik toks, koks susiformavo“, - džiaugiasi H. Audžechan.
Mokslininkės vadovaujama tyrėjų grupė pastebėjo, jog rastajame meteorite yra daug porėto juodo stiklo, kurį sudaro taipogi ir kituose marsietiškuose meteorituose pastebėti anglies ir azoto izotopai – tokių aptinkama Marso atmosferoje.
Dar didesnė staigmena – juodajame stikle yra santykinai daug lengvųjų retųjų žemės elementų, kurių nėra likusioje Tisinto meteorito medžiagoje, pvz., neįprastas cerio izotopo kiekis, bylojantis, jog ceris oksidavosi. Sąlygos, kuriose ceris oksiduotųsi, labiau būdingos Marso atmosferai.
Tyrėjai taip pat neslepia, jog Tisinto meteorite aptikta nesmarkiai rūgštaus vandens pėdsakų. Anot mokslininkų, toks vanduo galėjo išplauti retuosius žemės elementus iš marsietiško grunto ir įkalinti juos paviršiuos uolų plyšiuose. Asteroido smūgio metu generuota šiluma užlydė išmuštos Tisinto uolų medžiagos plyšius, o vėliau (vėsdama) medžiaga kristalizavosi ir virto juodu stiklu. Tolesni Tisinto tyrimai turėtų atskleisti daugiau Marse kadaise vykusių geocheminių procesų detalių.
„Marso istorija mums įdomi todėl, kad ji susijusi su Žemės raidos istorija, tad yra svarbu žinoti, koks Marsas buvo praeityje ir kaip jis evoliucionavo bėgant laikui“, - aiškino H. Audžechan.
Maroko mokslininkų atradimai publikuojami žurnale „Science“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?12
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą16
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...