- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiemet paraiškas skirti ES finansuojamą Marie Curie mokslo darbuotojo stipendiją pateikė beveik 5 tūkstančiai mokslo darbuotojų, t.y. 20 proc. daugiau nei pernai ir 70 proc. daugiau nei 2008 m.
Beveik 800 stipendijų, kurių bendra suma – 150 mln. eurų, bus skirtos mokslo darbuotojams, vykdantiems ne ilgesnius kaip trejų metų trukmės projektus kitoje šalyje. Pirmą kartą finansavimą galima skirti mokslo darbuotojams, kurie po pertraukos nori iš naujo pradėti savo karjerą.
Už švietimą, kultūrą, daugiakalbystę ir jaunimą atsakinga Europos Komisijos narė Androulla Vassiliou sakė: „ES investicijos į švietimą ir mokslinius tyrimus yra būtinos, nes jos padeda Europai konkuruoti pasauliniu mastu. Be to, jomis prisidedama prie strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimo, nes sudaromos sąlygos vykdyti bendrus mokslinių tyrimų projektus visoje ES. Didelis paraiškų skirti Marie Curie mokslo darbuotojo stipendiją skaičius liudija, kad mokslinių tyrimų bendruomenei ši programa ir jos siūloma tarptautinė patirtis yra itin reikšminga.“
Judūs mokslo darbuotojai
Nuo 1990 m. Marie Curie stipendijas gavo daugiau kaip 15 tūkst. pavienių mokslo darbuotojų. Dėl stipendijos gali kreiptis mokslo darbuotojai, turintys daktaro laipsnį arba bent ketverių metų patirtį mokslinių tyrimų srityje. Parama gali būti skiriama į bet kurią Europos ar pasaulio šalį vykstantiems mokslo darbuotojams. Stipendijos taip pat gali prašyti ES nepriklausančių šalių geriausi mokslo darbuotojai, norintys mokslinius tyrimus vykdyti Europoje.
Stipendijų paraiškas vertina nepriklausoma garsių Europos ir kitų šalių mokslininkų grupė. Vertinimas grindžiamas projekto moksline kokybe ir jo galimu poveikiu Europos konkurencingumui, taip pat priimančiosios institucijos ir mokslo darbuotojo kompetencija.
Dėl labai didelio paraiškų skaičiaus finansuojami tik geriausi projektai. Šių metų atrankos rezultatai turėtų būti paskelbti iki metų pabaigos.
Marie Curie stipendininkams suteikiamos puikios mokymosi galimybės, jie parengiami būsimam darbui. Jie gauna darbo iki trejų metų sutartį, taip pat visapusišką socialinį ir pensijos draudimą. Į stipendijas įtraukiamos ir lėšos moksliniams tyrimams ir mokymui.
Prancūzų mokslininkė dr. Charlotte Faurie, gavusi stipendiją su vaiko vystymusi susijusiam darbui Jungtinės Karalystės Šefildo universitete 2005–2007 m., teigia: „Marie Curie stipendija man suteikė laisvės, kuri itin svarbi, kai dar ieškai savo vietos ir specializacijos srities mokslo pasaulyje.“ Ji įsitikinusi, kad Marie Curie stipendija paspartino jos karjerą ir buvo tarsi tramplinas į nuolatinę darbo vietą mokslinių tyrimų srityje savo šalyje.
Marie Curie programa
Pagal Marie Curie programą remiami ne tik mokslo darbuotojai, bet ir doktorantai, universitetų ir įmonių partnerystė, trumpalaikiai mainai ir iš užsienio grįžtančių mokslo darbuotojų reintegracija.
Marie Curie programa yra ES mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros septintosios bendrosios programos paprogramės „Žmonės“ dalis. 2011 m. Marie Curie programos bendras biudžetas – 772 mln. eurų; tikimasi sukurti 7 tūkst. naujų darbo vietų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?12
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą16
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...