„Lituanica SAT-1“ kosmose gyvens ilgiau nei pusmetį

Įsibėgėja pirmojo lietuviško kosminio palydovo „Lituanica SAT-1“ darbai. Jaunų mokslininkų komanda skelbia, kad šio projekto reikšmė Lietuvai – didžiulė, o įrenginį į orbitą dar šį rudenį planuojama paleisti JAV, iš vietos, kuri davė pradžią daugeliui žymių astronautų misijų.

Projekto vyr. inžinieriaus Lauryno Mačiulio teigimu, naujuoju palydovu žadama atlikti ne tik technologijos demonstravimo, bet ir mokslinius eksperimentus – kai kurios projektą remiančios įmonės kosmose nori išbandyti savo sukurtas technologijas.

„Nenorėčiau atskleisti labai daug detalių, bet kartu su mus remiančiais partneriais norime sukurti palydovo „smegenis“, kurios galės būti panaudotos ir per kitas misijas“, – teigia L. Mačiulis.

Apie tai, ar lengva pasiekti kosmosą ir kaip kuriamas lietuviškas palydovas, su projekto vyr. inžinieriumi L. Mačiuliu kalbėjosi žurnalistas Simonas Bendžius.

Prieš keletą mėnesių Vilniuje vyko tarptautinė kosmoso konferencija, ir tada bene garsiausiai imta kalbėti apie pirmąjį lietuvišką palydovą „Lituanica SAT-1“. Nuo to laiko praėjo keli mėnesiai, tad kokie svarbiausi darbai jau padaryti?

Taip, nuo konferencijos jau praėjo maždaug ketvirtis metų ir galiu pasakyti, kad mūsų komanda išaugo, mes tapome stipresni, dar atkakliau siekiame tikslo ir, artėjant paleidimui, intensyviname darbus. Daugiausia buvo įdėta protinio darbo, nes palydovo projektavimas yra iššūkis, tai, ko mes Lietuvoje nesame įpratę daryti. Daugiausia buvo nuveikta projektavimo darbuose, o detaliau projekto eigą ir detales galėsite sekti mūsų „Facebook“ paskyroje.

Sakote, kad kuriant palydovą tenka susidurti su įvairiais iššūkiais. Kokios didžiausios kliūtys? Kas sunkiausia?

Kadangi palydovas yra sudėtinga sistema, susidedanti iš daugybės tiek elektroninių, tiek mechaninių komponentų, projektuojant reikia atsižvelgti į įvairius aplinkos veiksnius kosmose, todėl sunkiausia buvo rasti žmonių, kurie būtų kompetentingi tas užduotis atlikti. Komandinis darbas vyko tarpdisciplininėje aplinkoje, todėl kartais sunku vienam kitą suprasti bendraujant virtualiai, bet mes tas kliūtis įveikėme ir, galiu pasidžiaugti, pasiekėme gerų rezultatų.

Kas sudaro komandą?

Mūsų komandą pavadinčiau entuziastais, t. y. studentai, jauni inžinieriai, kurie daro tai, kas jiems patinka. Norėčiau pasidžiaugti, kad į mūsų gretas oficialiai įsitraukė KTU, labai aktyviai padeda VU Matematikos ir informatikos fakulteto studentai. Su mumis bendradarbiauja įvairios Lietuvos įmonės, kurios teikia tam tikras technologines paslaugas, be kurių tikrai negalėtume pagaminti kai kurių palydovo komponentų. Į darbą įsitraukė kai kurie užsienio įmonėse dirbantys lietuviai ir maloniai sutiko pasidalyti savo kompetencija, konsultacijomis projektuojant tam tikras palydovo posistemes. Taigi tai ir yra mūsų komanda – entuziastai ir mus remiančios įmonės.

Sakėte, kad kartais buvo sunkoka sutarti dėl bendro tikslo. Koks tas tikslas? Ką palydovas kosmose turės daryti? Ar jis, pvz., fotografuos?

Bet kokio palydovo veikimas kosmose komplikuotas dėl to, kad mes jo negalime, jei kažkas sugenda, paimti ir pataisyti. Kai tik paleisime jį į kosmosą, turėsime būti tikri, kad jis veiks patikimai, be klaidų. Palydovas turės autonomiškai, be mūsų įsikišimo atlikti tam tikras funkcijas. Iš jų bene svarbiausia – palaikyti stabilų procesorių darbo režimą ir nuolatos į Žemę siųsti informaciją apie palydovo būklę. Tai pagrindiniai gyvybiškai svarbūs uždaviniai. Taip pat reikės palaikyti energijos pusiausvyrą, nes kosmose naudojame atsinaujinančios energijos šaltinius, t. y. Saulės energiją, kuri turi užtikrinti stabilų palydovo funkcionavimą per visą orbitos laiką, įskaitant ir tą tarpsnį, kai palydovas bus Žemės šešėlyje ir tos sukauptos energijos turės pakakti. Tai irgi nelengvas uždavinys.

Pirmojo palydovo užduotis daugiau simbolinė? Jis neatliks kažkokių konkrečių tyrimų?

Be abejo, tai Lietuvai svarbus istorinis įvykis, nes palydovas bus pirmas Lietuvos vėliava pažymėtas objektas. Tačiau tai nebus vienintelis svarbus dalykas. Mes planuojame atlikti tiek technologijos demonstravimo, tiek mokslinius eksperimentus, kai kurios mus remiančios įmonės taip pat nori kosmose išbandyti savo sukurtas technologijas. Nenorėčiau atskleisti labai daug detalių, bet kartu su mus remiančiais partneriais norime sukurti palydovo „smegenis“, kurios galės būti panaudotos ir per kitas misijas. Tai turi būti Lietuvoje sukurta technologija, kuri naudotų mūsų žinias, pigi ir patikima elektronika, kurią bus galima naudoti ir per kitas misijas.

Į ką bus panašus palydovas? Kokio dydžio? Kokios išvaizdos?

Tegul dydis būna šiokia tokia paslaptis, bet palydovas remiasi technologijų miniatiūrizacija. Taigi dauguma komponentų bus maži, bet tai tikrai nereiškia, kad palydovas yra menkos vertės. Atvirkščiai, būtent dėl tokių palydovų, kurie paremti nanotechnologijų principu, kosmosas tampa pigesnis, prieinamesnis. Tada netgi tokia valstybė, kaip Lietuva, gali sukurti savo miniatiūrizuotas technologijas, kurios gali būti labai greitai ir pigiai išbandytos kosmose ir gali būti tiekiamos į rinką ir pritaikomos ne tik mažiems, bet ir dideliems komerciniams palydovams.

Šis projektas kainuoja daugiau nei 1 mln. litų. Kam panaudoti pinigai?

Brangiausias yra mūsų žmonių darbas, o viešai pasakytos sumos, įskaitant ir palydovo paleidimą į kosmosą, ir komponentų įsigijimą ir gamybą, anaiptol nėra grynieji pinigai, kuriuos kažkas turi sumokėti, kad misija būtų įvykdyta. Tačiau noriu pabrėžti, kad iki šiol nė vienas iš mūsų komandos narių už savo darbą negavo nė cento. Tai mūsų entuziazmas ir laisvalaikiu, naktimis, savaitgaliais įdėtas darbas, kurį mes irgi įvertiname pinigais.

Kokia tikimybė, kad palydovas iškart pakils į kosmosą, nesulūš, nenukris, pasieks tikslą? Ar esate ramūs, kad tikrai jis pakils ir veiks?

Mes net neabejojame, kad palydovas sėkmingai pasieks kosmosą, nors, be abejo, visada yra tikimybė, kad kažkas vyks ne taip. Tačiau mes esame užtikrinti, nes palydovas bus transportuojamas į tarptautinę kosminę stotį, o, kaip žinia, visų krovinių, kurie ten keliauja, rizikingumas yra vienas iš mažiausių, nes turi būti tenkinami visi saugumo reikalavimai. Jeigu įvykdysime visus tarptautinės kosminės stoties keliamus saugumo reikalavimus, jokių kitų kliūčių patekti į kosmosą nebus, palydovas bus sėkmingai nugabentas į tarptautinę kosminę stotį.

Tada liks paskutinis etapas – kosmonautas mūsų palydovą įmontuos į specialią paleidimo platformą ir jis bus paleistas į orbitą. Remiantis statistika, dar nė vienas kosmonautų ar krovinių paleidimas į tarptautinę kosminę stotį nėra patyręs avarijos, ir mes tikimės, kad viskas bus gerai. Mes dedame daug pastangų, kad palydovas veiktų kosmose, atliktų misiją, būtų kuo patikimesnis, liktų kuo mažesnė klaidos tikimybė, ir esame tikri, kad pasieksime savo tikslą.

Astronomai sako, kad aplink Žemę skrieja tūkstančiai įvairiausių kosmoso šiukšlių – tai nebeveikiantys palydovai, nuolaužos ir pan. Kai kurie nauji palydovai dabar turi specialius skydus, apsaugančius nuo skriejančių šiukšlių. Ar apsauga numatoma ir šiam palydovui?

Kosminis skydas naudingas tiems palydovams, kurių vertė milijardas ar daugiau ir kurie gabena kažkokį gyvybiškai svarbų krovinį, pvz., kad ir ta pati tarptautinė kosminė stotis, kurioje gyvena žmonės ir kurių saugumas – svarbiausias uždavinys. Tokie kosminiai aparatai, be abejo, turi konstrukcines apsaugos priemones, kurios užtikrina, kad mikrometeoritai ar kažkokios labai mažos dalelės, atskriejančios iš galaktikos ar Žemės orbitos, nesukeltų grėsmės žmonėms ar svarbiam kroviniui.

Reikėtų pagalvoti apie ką kita – ne kokią grėsmę kosmoso šiukšlės kelia mūsų palydovui, bet ar mūsų palydovas nekelia grėsmės kaip kosminė šiukšlė ir ar jis neužterš kosminės erdvės. Galiu užtikrinti, kad mūsų palydovas niekada netaps kosmoso šiukšle, nes jo gyvavimo laikas griežtai apribotas. Iš tarptautinės kosminės stoties jis bus paleistas specialia žemėjančia trajektorija ir nuolat tam tikru greičiu leisis, kol galų gale sudegs Žemės atmosferoje. Taigi mūsų palydovas niekada nebus kosminė šiukšlė, nes kosminės šiukšlės yra tie objektai, kurie orbitoje užsibūna ilgiau nei 25 metus.

Kiek palydovas išbus orbitoje?

Mūsų palydovas gyventi kosmose turėtų tikrai ilgiau nei pusę metų. Tikslų laiką sunku prognozuoti, nes jis priklausys nuo daugybės faktorių, kurių negalime nuspėti, t. y. kokiame aukštyje tuo metu bus tarptautinė kosminė stotis, kai bus paleistas palydovas, koks bus Saulės aktyvumas ir, be abejo, tam tikri geometriniai palydovo parametrai, kurie irgi turės įtakos tam, koks atmosferoje bus pasipriešinimas ir kaip greitai palydovas pateks į atmosferą.

Ar yra kokios tarptautinės taisyklės, nurodančios, kiek kainuoja „išsinuomoti“ palydovui vietą orbitoje, kiek metų jam galima ten išbūti?

Kosmosas atviras visiems. Tai reiškia, kad niekas neturi nuosavybės teisių į kosmosą. Kosmosas – atvira erdvė, kuria gali naudotis bet kas. Yra tam tikri tarptautiniai reglamentai, numatantys teisinius santykius tarp kosminių objektų ir šalių, bet tai Jungtinių Tautų kontroliuojamas dokumentas, kurį neseniai patvirtino Lietuvos Respublika, ir kažkokių teisinių kliūčių, dėl ko mūsų objektas negalėtų patekti į kosmosą, nėra. Vienintelis dalykas, kurį reikia licencijuoti, – radijo ryšys, kurį palydovas naudos. Mes jau pateikėme prašymą palydovui skirti mėgėjišką radijo dažnį ir šiuo metu laukiame atsakymo iš tarptautinės radijo mėgėjų bendruomenės.

Kada, iš kur ir kaip bus paleistas pirmasis lietuviškas palydovas „Lituanica SAT-1“?

Jis į kosmosą turėtų kilti dar šį rudenį, paskutinį šių metų ketvirtį. Tikslios datos kol kas negaliu pasakyti, nes šiuo metu ji šiek tiek keičiasi. Paleidimas turi vykti JAV. Palydovą nugabenti į tarptautinę kosminę stotį turės pirmoji privati kompanija „SpaceX“, atliekanti skrydžius ir teikianti transportavimo paslaugas į tarptautinę kosminę stotį. Taigi raketa pakils iš Kenedžio kosmoso centro, iš tos pačios vietos, iš kurios žmonės, visi garsūs amerikiečių kosminiai laivai skrido į Mėnulį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

jo

jo portretas
o jau naudos bus :)))
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių