Lietuvos moksleiviai rinks naują Mokinių parlamentą

Lietuvos moksleiviai rengiasi kovo pabaigoje vyksiantiems naujojo savo parlamento rinkimams.

Pirmasis 6-ojo Lietuvos mokinių parlamento rinkimų turas šalies mokyklose vyks kovo 25 dieną. Kandidatuoti į parlamentą gali 14-17 metų pagrindinių ir vidurinių mokyklų bei gimnazijų mokiniai. Balsuoti galės visi 5-12 klasių moksleiviai.

Pasak Lietuvos mokinių parlamento atstovų pranešimo, šios moksleivių institucijos rinkimai ir struktūra sudaryta remiantis Seimo rinkimų ir veiklos modeliu, tačiau mokiniai nesiskirsto į politines partijas.

"Lietuvos mokinių parlamentas yra kelių šimtų tūkstančių šalies gyventojų balsas. Tai būdas mokiniams išsakyti savo nuomonę ir būti išgirstiems", - cituojamas 5-osios Lietuvos mokinių parlamento kadencijos pirmininkas Simonas Stankus.

Praėję pirmąjį rinkimų turą savo mokyklose, mokiniai parengę rinkimų programas dalyvaus savivaldybių rinkimų etape. Iki balandžio 8 dienos kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje bus išrinkti naujieji parlamentarai, gegužę susitiksiantys pirmoje plenarinėje sesijoje.

Per daugiau nei dešimt gyvavimo metų, Lietuvos mokinių parlamentas surengė moksleivių referendumą dėl stojimo į Europos Sąjungą, išreiškė mokinių poziciją dėl privalomų narkotikų testų mokyklose, drausmės pažymių, komendanto valandos, alkoholio ir tabako kontrolės įstatymo pataisų, siūlė sprendimus smurto ir patyčių problemoms mokyklose, švietimo kokybei gerinti, mokyklų tinklui optimizuoti, brandos egzaminų nutekėjimo klausimais.


Šiame straipsnyje: mokinių parlamentas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

 Kęstas portretas
Žema studijų Lietuvos universitetuose kokybė, aukšta studijų kaina, smunkanti ekonomika verčia rimtai pagalvoti apie Lietuvos jaunimo parengimą studijoms užsienyje. Juk tas studijas pabaigę jauni žmonės gautų gerą darbą, atsiųstų ar atvežtų pinigų, kuriais paremtų ir tėviškės ekonomiką. Nelabai protinga būtų kepti bedarbius Lietuvai ar juodadarbius užsieniui iš mūsų gražaus ir gabaus jaunimo. Vidurinės mokyklos turėtų pagerinti konsultavimą, kaip ir kur geriau įstoti užsienyje. Svarbūs būtų ir patarimai apie pigesnes studijų vietas pasaulio universitetuose. Įstojus į vieną geriausių pasaulio universitetų École Normale Supérieure Prancūzijoje tektų mokėti tik £180 per metus, kai Didžiojoje Britanijoje panašus išsilavinimas kainuotų £9,000 per metus. Tiems, kurie nesimoko ir nenori mokytis prancūzų kalbos, taip pat yra didelis pasirinkimas ne vien tik Didžiojoje Britanijoje. Anglų kalba greitai tampa pasauline švietimo kalba. Maastrichte Niderlanduose aukštai vertinamos bakalauro studijos anglų kalba kainuoja 1 672 eurus arba £1,430 per metus. Universiteto koledže Maastrichte dėstoma platesnė programa, primenanti geriausius JAV humanitarinius universitetus. Vokietijoje bei Prancūzijoje studijos anglų kalba yra dar pigesnės. Turime pasirinkimą iš 2400 programų anglų kalba tik neangliškai kalbančiose Europos valstybėse. Galima studijuoti mediciną San Raffaele Universitete Milane, Italijoje, ekonomiką Aarhus Universitete Danijoje, jurisprudenciją Leidene, Niderlanduose, verslo vadybą IE Verslo Mokykloje Madride, Ispanijoje. Studentai iš Lietuvos gali paimti visus kursus anglų kalba Pekino universitete Kinijoje, užsirašydami papildomai nemokamiems kinų kalbos kursams. Pasirinkimas yra tikrai nemažas. Nemanau, kad mūsų valdžia rimtai apie jį pagalvojo, įvesdamą Lietuvos studentams riziką paskęsti tokiose žiauriose skolose, su kuria susiduriama, pasirenkant studijuoti Lietuvoje. Kam bausti lietuvius už tai, kad jie svajoja ir bando gauti išsilavinimą lietuvių kalba? Bet įstatymai jau priimti. Lietuvos studijų sistema jau pasikeitė. Laikas mums visiems prisitaikyti prie to, ką turime.
VISI KOMENTARAI 1

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių