Lietuvos kolegijose mokosi daugiau nei ketvirtadalis visų aukštųjų mokyklų studentų

Lietuvos kolegijose 2010-2011 mokslo metų pradžioje mokėsi 53,3 tūkst., arba 28,5 proc., visų aukštųjų mokyklų studentų.

Statistikos departamento duomenimis, šalyje yra 23 kolegijos, teikiančios aukštąjį koleginį išsilavinimą. Tarp jų yra 13 valstybinių ir 10 nevalstybinių mokyklų.

2010-2011 mokslo metų pradžioje didesnė dalis studentų - 39,4 tūkst., arba 74 proc., - studijavo valstybinėse kolegijose. Nevalstybinėse kolegijose mokėsi kas ketvirtas studentas.

Anksčiau kasmet augęs studijuojančiųjų kolegijose skaičius pastaruoju metu mažėja. Palyginti su praėjusiais mokslo metais, studentų skaičius kolegijose sumažėjo 3,4 tūkst. (6 proc.), o per dvejus metus sumažėjo 8,1 tūkst. (13 proc.), arba beveik tiek studentų, kiek mokosi Vilniaus kolegijoje.

Pernai rudenį koleginių studijų pirmakursiu tapo kas ketvirtas (25,4 proc.) tų pačių metų laidos bendrojo lavinimo mokyklos abiturientas ir 3,7 proc. profesinių mokyklų absolventų.

Tarp priimtųjų taip pat buvo 188 įgijusieji profesinę kvalifikaciją aukštesniosiose mokyklose ir 228 turintieji kolegijų ir universitetų aukštojo mokslo baigimo diplomus. Iš viso kolegijos priėmė studijuoti 16 tūkst. studentų - 1 tūkst. mažiau nei 2009 metais.

2010 metų rudenį valstybės finansuojamose studijų vietose studijavo 49 proc. kolegijų studentų. Pastaraisiais metais mažėjo studijuojančiųjų savo lėšomis: 2008-ųjų rudenį už mokslą mokėjo 35,3 tūkst., 2009-aisiais - 31,5 tūkst., 2010-aisiais - 27,3 tūkst. studentų. Nevalstybinėse kolegijose valstybė finansavo 1,7 tūkst., arba 12 proc., visų studijų vietų

2010-2011 mokslo metų pradžioje ištęstinės formos studijas (buvusias vakarines ir neakivaizdines) pasirinko 48 proc. studentų.

Merginos kolegijose sudarė 56 proc. visų studentų. Tarp studijuojančiųjų 7 tūkst. (13 proc.) buvo 30 metų ir vyresni, 1,8 tūkst. - 40 metų ir vyresni žmonės.

Daugiausia studentų studijuoja vadybos ir verslo administravimo srityje. 2010-2011 mokslo metų pradžioje vadybą ir verslo administravimą studijavo 23 tūkst. (44 proc.) studentų. Kitos populiarios studijų sritys - inžinerinės specialybės, sveikatos priežiūra ir teisė. Inžinieriais rengiasi tapti 6 tūkst. (11 proc.) kolegijų studentų, sveikatos priežiūros specialistais - 4 tūkst. (8 proc.), teisės specialistais - 3,4 tūkst. (6 procentai).

Palyginti su praėjusiais mokslo metais, studijuojančiųjų pedagogiką sumažėjo 17 proc., statybos inžineriją - 12 proc., verslą ir administravimą ir teisę - po 11 procentų. Padidėjo sveikatos mokslų studijų populiarumas - studijuojančiųjų odontologiją per metus padaugėjo 26 proc., medicinos diagnostikos mokslus - 12 procentų.

Per dešimtmetį nuo įsteigimo pradžios kolegijos parengė daugiau negu 85 tūkst. aukštojo mokslo specialistų - profesinių bakalaurų. 2010 metais kolegines studijas baigė 12,7 tūkst. profesinių bakalaurų, iš jų 577, arba 4,6 proc., toliau tęsia mokslą universitetuose.

Šalies kolegijose daugėja atvykstančiųjų studijuoti iš užsienio valstybių. 2008 metų rudenį šalies kolegijose studijavo 97 užsienio piliečiai, o 2010 metais - 197.

Tarp atvykusiųjų 91 yra ES valstybės pilietis. Didesnė dalis užsieniečių (69 proc.) atvyko studijuoti pagal aukštųjų mokyklų akademinių mainų programas, kiti (31 proc.) - savo iniciatyva.

Studentai užsieniečiai Lietuvoje rinkosi vadybos ir verslo administravimo (46 proc.), mokytojų rengimo (11 proc.), meno (9 proc.), transporto paslaugų (9 proc.), sveikatos priežiūros (7 proc.) studijas.

2009-2010 mokslo metais 434 kolegijų studentai gilino žinias užsienyje. 


Šiame straipsnyje: studijoskolegijamokslas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių