Lietuvoje kasmet atrandama dešimtys naujų rūšių

Mūsų šalies mokslininkai kiekvienais metais atranda ir užregistruoja vis naujų gyvūnijos bei augmenijos rūšių. Dažnai tai būna Lietuvą pasirinkę atėjūnai. Kiek rečiau – anksčiau nepastebėtos augalų, vabzdžių ar paukščių rūšys.

Knibžda dar šimtai neatrastų rūšių

Iki šiol Lietuvoje jau atrasta ir užregistruota 3,5 tūkstančiai vabalų rūšių. Tačiau entomologų teigimu, nežinomų, vabalų rūšių, mūsų šalyje dar knibždėte knibžda. Mokslininkai sako nepajėgiantys visų užfiksuoti ir aprašyti. Gamtos tyrimų Ekologijos instituto mokslininkai sako kasmet aptinkantys po 30 - 40 naujų. Per vienerius metus entomologai atranda ir apie 10 naujų drugelių rūšių. Pernai lietuviams pavyko aptikti ne tik negirdėtą Lietuvoje, bet ir visam mokslui naują drugelių rūšį – šalavininę kandelę.

„Tai yra didžiulis laimėjimas jog mokslui nežinoma rūšis buvo aptikta Lietuvoje. Iš viso per keletą pastarųjų metų radome 22 naujas drugelių rūšis. Tai yra nemažai, tačiau mūsų šalyje dar skraido apie 100 neužregistruotų ir neaprašytų drugelių rūšių. Dar laukia diedelis darbas, visko nespėjame“, – informuoja Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Entomologijos laboratorijos vadovas Povilas Ivinskis.

Per dešimtmetį – apie 400 paukščių rūšių

Ornitologai pernai aptiko 3 Lietuvai naujas paukščių rūšis. Vienas svarbiausių atradimų – iš Mongolijos atkeliavusi palšoji medšarkė. Panevėžio rajone pastebėta dar viena nauja paukščių rūšis – baltakuodė klykuolė. Kaišiadorių rajono miškuose skaitytojas ir ornitologai aptiko žmonių atsivežtą ir pabėgusį auksinį fazaną. Stebėdami kaip šis paukštis jau kuri laikas gyvena laukinėje gamtoje, mokslininkai spėja, jog jis mūsų kraštuose sėkmingai prisitaikys.

Lietuvą pasirinko ir dar dvi paukščių rūšys – kojūkas ir europinė juodagalvė kiauliukė. Sprendžiant iš to, jog šie paukščiai Lietuvoje pradėjo perėti, mūsų šalyje jie ir pasiliks. Ornitologai pastebėjo ir gan neįprastą reiškinį – pernai Lietuvoje peržiemojusią Kramerio papūgą.

„Ne visada yra gerai, kai mūsų kraštuose apsigyvena iš svetur atkeliavę paukščiai. Kartais jie ima plisti taip sparčiai, jog kelia grėsmę vietinėms rūšims. Pas mus apsigyvenusi kanadinė berniklė tapo Lietuvos pilkųjų žąsų konkurente. Atėjūnės yra agresyvios, veja iš perėjimo vietų mūsų pilkąsias žasis. Gali būti, jog jos išstums šią vietinę rūšį. Kanadinės berniklės į Lietuvą atskrenda tiesiog būriais – po šimtą ir daugiau. Ornitologai mūsų karštuose jau pastebėjo 531 šios rūšies paukštį. Tai yra neįtikėtinai daug“, – sako Lietuvos ornitofaunistinės komisijos pirmininkas Vytautas Jusys.

Lietuvoje jau iš viso atrasta 380 naujų paukščių rūšių. Itin reikšmingu atradimu ne tik Lietuvai, bet ir Europai ornitologai laiko prieš kelerius metus Klaipėdos rajone pastebėtą tolimųjų rytų kirą, paprastai gyvenantį Kamčiatkoje, Japonijoje.

Vėl atrandamos išnykę rūšys

Pasak mokslininkų, naujų augmenijos rūšių Lietuvoje aptinkama gerokai mažiau nei gyvūnų – vos po keletą per metus, o kartais ir nė vienos.

„Tai labai priklauso nuo turimų specialistų kiekio ir jų kvalifikacijos. Daugelis mokslininkų pereina į moderniuosius mokslu – genetinius tyrimus, kitus. O klasikiniams tyrinėjimams lieka vis mažiau žmonių. Nepaisant to, Lietuvoje per kelerius paskutinius metus pavyko atrasti kelias augmenijos rūšis, kurios buvo laikytos išnykusiomis. Tai itin svarbus atradimas“, – informuoja Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Floros ir geobotanikos laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas Zigmantas Gudžinskas.

Augalai atėjūnai išstumia vietines rūšis

„Tenka fiksuoti daugiau invazines augmenijos rūšis. Kuo tolyn, tuo jų daugyn. Žmonių atvežti, su transportu į mūsų kraštus atkeliavę kitų, egzotiškų kraštų augalai puikiausiai prisitaiko prie Lietuvos sąlygų ir čia ima plisti itin sparčiai. Paprastai šiems augalams naikinti Lietuvoje nėra kenkėjų, todėl jie tarpsta ir išstumia vietines augmenijos rūšis. Statom pirteles prie vandens, netausodami gamtos poilsiaujam. Tokiose vietose paprastai auga daugiau invaziniai augalai. Tokioje terpėje jie bujoje ir grėsmingai plinta“, – sako Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Floros ir geobotanikos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja Zofija Sinkevičienė.

„Kuo toliau, tuo ši problema aštrėja. Yra invazinių augalų, kurie ypatingai vandens pakrantėse akivaizdžiai baigia išstumia mūsų kraštui būdingą augmeniją. Augalai atėjūnai nevaldomai plinta ir sausumoje, ypatingai dirvonuojančiuose, apleistuose plotuose. Taip pat miškuose, netgi pelkėse. Per pastarąjį dešimtemtų invazinių augalų Lietuvoje padaugėjo kelis kartus“, – patvirtina ir Z.Gudžinskas.

To priežastis, pasak mokslininko, itin didelė introdukcija. Nors teisės aktai numato kaip galima į Lietuvą įvežti ir čia auginti įvairius augalus, daugelis šios tvarkos nesilaiko. Z. Gudžinsko siūloma išeitis – ekologinis žmonių švietimas. Pasak mokslininko, gyventojai privalo žinoti, jog atsivežtų egzotiškų augalų negalima išmesti ar sodinti miške. Vėjo išnešiotos sėklos įsitvirtina, ir augalas ima nevaldomai daugintis mūsų kraštuose.



Komentarai 0 Rašyti komentarą
Skaityti visus komentarus
Tavo komentaras

Komentuoti

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Mokslininkai: arkliai gali išsakyti savo nuomonę
    Mokslininkai: arkliai gali išsakyti savo nuomonę

    Norvegijos mokslininkai sako, kad arkliai yra pakankamai protingi, kad žmogui sugebėtų išsakyti savo nuomonę apie tai, kas jiems patinka ir ko jie nori. ...

  • Kinai sukūrė „iPhone 7 Plus“ kloną
    Kinai sukūrė „iPhone 7 Plus“ kloną

    Prieš maždaug 5-6 metus Kinijos išmaniųjų telefonų rinka buvo žinoma dėl čia pagaminamų klonų. Pastarieji metai viską pakeitė, tačiau vis dar atsiranda gamintojų, kurie pristato vieno ar kito populiaraus išmaniojo telefono klo...

    1
  • Gėlė mokslininkui – darbo įrankis
    Gėlė mokslininkui – darbo įrankis

    Daugumai mūsų selekcininko profesija tokia pat paslaptinga kaip Tarptautinės kosminės stoties įgulos narių ar naftos platformose nugaras lenkiančių žmonių darbas. Jaunasis mokslininkas Edvinas Misiukevičius apie selekcininkus galėtų kalbėti i&sca...

    1
  • Kibernetinė ataka pavogė 500 mln. „Yahoo“ vartotojų duomenis
    Kibernetinė ataka pavogė 500 mln. „Yahoo“ vartotojų duomenis

    Interneto paslaugų bendrovė „Yahoo“ ketvirtadienį paskelbė, kad 2014 metais prieš jos tinklą surengta kibernetinė ataka, sukėlusi pavojų mažiausiai 500 mln. vartotojų duomenų saugumui, galbūt buvo „remiama valstybės lygmen...

  • Mokslininkai: žmonių DNR byloja apie vienintelį išėjimą iš Afrikos
    Mokslininkai: žmonių DNR byloja apie vienintelį išėjimą iš Afrikos

    Ne Afrikoje gyvenančių žmonių genetinę kilmę galima beveik visiškai susieti su vieninteliu, labai seniai įvykusiu žmonių išėjimu iš šio žemyno, rodo naujos studijos. ...

    2
  • Didžiausiam vertikaliajam saulės laikrodžiui Lietuvoje – 10 metų
    Didžiausiam vertikaliajam saulės laikrodžiui Lietuvoje – 10 metų

    „Domėjimąsi saulės laikrodžiu galėčiau palyginti su dangaus stebėjimu pro teleskopą. Kiekvienas, kas bent kartą stebėjo naktinį dangų, žino tą jausmą – kai pajunti, kad gyveni kosmoso viduje“, – teigia Kauno technologijos...

  • Kaip šiais laikais sudaromi žemėlapiai?
    Kaip šiais laikais sudaromi žemėlapiai?

    Vykdami į svečią šalį ar naują vietovę dažniausiai naudojamės interaktyviais žemėlapiais arba navigacija. Šiandien sukurti žemėlapį paprasta, bet anksčiau jie buvo braižomi rankomis, o apdoroti apie vietovę surinktą informaciją ...

  • 5 būdai apsisaugoti nuo sukčių socialiniuose tinkluose
    5 būdai apsisaugoti nuo sukčių socialiniuose tinkluose

    Neseniai Lietuvoje nuaidėjęs skandalas neva apie vaiko mirtį melavusią ir kitų žmonių sąskaita pasipelniusią moterį iškėlė diskusinį klausimą – kodėl taip paprasta pakliūti į sukčių pinkles socialiniuose tinkluose? ...

  • Didieji duomenys – menkaverčiai tik iš pirmo žvilgsnio
    Didieji duomenys – menkaverčiai tik iš pirmo žvilgsnio

    Kiekvienas žmogaus judesys, kiekvienas įprotis – tai informacijos klodai, kuriuos gauti trokšta nemažai kompanijų. Nemažai jų tai ir daro – kaupia įvairiausius duomenis. Dar daugybė bendrovių iš tų duomenų padeda gauti konk...

  • Programišiai toliau tobulina išpirkos reikalaujantį virusą „TorrentLocker“
    Programišiai toliau tobulina išpirkos reikalaujantį virusą „TorrentLocker“

    ESET saugumo tyrėjai nustatė, kad duomenis šifruojantis ir išpirkos reikalaujantis virusas „TorrentLocker“ buvo patobulintas, todėl tapo dar sunkiau jį nustatyti ir analizuoti. Saugūs gali jaustis tik 7 šalių vartotojai. ...

Daugiau straipsnių