Lietuvoje kasmet atrandama dešimtys naujų rūšių

Mūsų šalies mokslininkai kiekvienais metais atranda ir užregistruoja vis naujų gyvūnijos bei augmenijos rūšių. Dažnai tai būna Lietuvą pasirinkę atėjūnai. Kiek rečiau – anksčiau nepastebėtos augalų, vabzdžių ar paukščių rūšys.

Knibžda dar šimtai neatrastų rūšių

Iki šiol Lietuvoje jau atrasta ir užregistruota 3,5 tūkstančiai vabalų rūšių. Tačiau entomologų teigimu, nežinomų, vabalų rūšių, mūsų šalyje dar knibždėte knibžda. Mokslininkai sako nepajėgiantys visų užfiksuoti ir aprašyti. Gamtos tyrimų Ekologijos instituto mokslininkai sako kasmet aptinkantys po 30 - 40 naujų. Per vienerius metus entomologai atranda ir apie 10 naujų drugelių rūšių. Pernai lietuviams pavyko aptikti ne tik negirdėtą Lietuvoje, bet ir visam mokslui naują drugelių rūšį – šalavininę kandelę.

„Tai yra didžiulis laimėjimas jog mokslui nežinoma rūšis buvo aptikta Lietuvoje. Iš viso per keletą pastarųjų metų radome 22 naujas drugelių rūšis. Tai yra nemažai, tačiau mūsų šalyje dar skraido apie 100 neužregistruotų ir neaprašytų drugelių rūšių. Dar laukia diedelis darbas, visko nespėjame“, – informuoja Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Entomologijos laboratorijos vadovas Povilas Ivinskis.

Per dešimtmetį – apie 400 paukščių rūšių

Ornitologai pernai aptiko 3 Lietuvai naujas paukščių rūšis. Vienas svarbiausių atradimų – iš Mongolijos atkeliavusi palšoji medšarkė. Panevėžio rajone pastebėta dar viena nauja paukščių rūšis – baltakuodė klykuolė. Kaišiadorių rajono miškuose skaitytojas ir ornitologai aptiko žmonių atsivežtą ir pabėgusį auksinį fazaną. Stebėdami kaip šis paukštis jau kuri laikas gyvena laukinėje gamtoje, mokslininkai spėja, jog jis mūsų kraštuose sėkmingai prisitaikys.

Lietuvą pasirinko ir dar dvi paukščių rūšys – kojūkas ir europinė juodagalvė kiauliukė. Sprendžiant iš to, jog šie paukščiai Lietuvoje pradėjo perėti, mūsų šalyje jie ir pasiliks. Ornitologai pastebėjo ir gan neįprastą reiškinį – pernai Lietuvoje peržiemojusią Kramerio papūgą.

„Ne visada yra gerai, kai mūsų kraštuose apsigyvena iš svetur atkeliavę paukščiai. Kartais jie ima plisti taip sparčiai, jog kelia grėsmę vietinėms rūšims. Pas mus apsigyvenusi kanadinė berniklė tapo Lietuvos pilkųjų žąsų konkurente. Atėjūnės yra agresyvios, veja iš perėjimo vietų mūsų pilkąsias žasis. Gali būti, jog jos išstums šią vietinę rūšį. Kanadinės berniklės į Lietuvą atskrenda tiesiog būriais – po šimtą ir daugiau. Ornitologai mūsų karštuose jau pastebėjo 531 šios rūšies paukštį. Tai yra neįtikėtinai daug“, – sako Lietuvos ornitofaunistinės komisijos pirmininkas Vytautas Jusys.

Lietuvoje jau iš viso atrasta 380 naujų paukščių rūšių. Itin reikšmingu atradimu ne tik Lietuvai, bet ir Europai ornitologai laiko prieš kelerius metus Klaipėdos rajone pastebėtą tolimųjų rytų kirą, paprastai gyvenantį Kamčiatkoje, Japonijoje.

Vėl atrandamos išnykę rūšys

Pasak mokslininkų, naujų augmenijos rūšių Lietuvoje aptinkama gerokai mažiau nei gyvūnų – vos po keletą per metus, o kartais ir nė vienos.

„Tai labai priklauso nuo turimų specialistų kiekio ir jų kvalifikacijos. Daugelis mokslininkų pereina į moderniuosius mokslu – genetinius tyrimus, kitus. O klasikiniams tyrinėjimams lieka vis mažiau žmonių. Nepaisant to, Lietuvoje per kelerius paskutinius metus pavyko atrasti kelias augmenijos rūšis, kurios buvo laikytos išnykusiomis. Tai itin svarbus atradimas“, – informuoja Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Floros ir geobotanikos laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas Zigmantas Gudžinskas.

Augalai atėjūnai išstumia vietines rūšis

„Tenka fiksuoti daugiau invazines augmenijos rūšis. Kuo tolyn, tuo jų daugyn. Žmonių atvežti, su transportu į mūsų kraštus atkeliavę kitų, egzotiškų kraštų augalai puikiausiai prisitaiko prie Lietuvos sąlygų ir čia ima plisti itin sparčiai. Paprastai šiems augalams naikinti Lietuvoje nėra kenkėjų, todėl jie tarpsta ir išstumia vietines augmenijos rūšis. Statom pirteles prie vandens, netausodami gamtos poilsiaujam. Tokiose vietose paprastai auga daugiau invaziniai augalai. Tokioje terpėje jie bujoje ir grėsmingai plinta“, – sako Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Floros ir geobotanikos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja Zofija Sinkevičienė.

„Kuo toliau, tuo ši problema aštrėja. Yra invazinių augalų, kurie ypatingai vandens pakrantėse akivaizdžiai baigia išstumia mūsų kraštui būdingą augmeniją. Augalai atėjūnai nevaldomai plinta ir sausumoje, ypatingai dirvonuojančiuose, apleistuose plotuose. Taip pat miškuose, netgi pelkėse. Per pastarąjį dešimtemtų invazinių augalų Lietuvoje padaugėjo kelis kartus“, – patvirtina ir Z.Gudžinskas.

To priežastis, pasak mokslininko, itin didelė introdukcija. Nors teisės aktai numato kaip galima į Lietuvą įvežti ir čia auginti įvairius augalus, daugelis šios tvarkos nesilaiko. Z. Gudžinsko siūloma išeitis – ekologinis žmonių švietimas. Pasak mokslininko, gyventojai privalo žinoti, jog atsivežtų egzotiškų augalų negalima išmesti ar sodinti miške. Vėjo išnešiotos sėklos įsitvirtina, ir augalas ima nevaldomai daugintis mūsų kraštuose.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių